Eidamas 96-uosius mirė architektas Kazys Napaleonas Kitkauskas Pereiti į pagrindinį turinį

Eidamas 96-uosius mirė architektas Kazys Napaleonas Kitkauskas

2026-11-17 11:58
ELTOS inf.

 Eidamas 96-uosius metus, mirė Lietuvos architektūros, Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas, architektas restauratorius bei paminklosaugininkas Kazys Napaleonas Kitkauskas.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Žinia apie jo netektį antradienį pasidalino Valdovų rūmai.

„Netekome iškilaus tyrinėtojo, darbštaus ir kūrybingo mokslininko, kompetentingo ir dosniai savo žiniomis besidalijusio kolegos, didžio Lietuvos patrioto ir aktyvaus piliečio dr. Kazio Napaleono Kitkausko. Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė giliai liūdi dėl šios skaudžios netekties ir nuoširdžiai užjaučia velionio artimuosius bei bendražygius“, – rašoma Valdų rūmų pranešime.

Valstybės vadovai pareiškė užuojautą

Vienas pirmųjų užuojautą dėl K. N. Kitkausko mirties antradienį pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, Lietuva neteko iškilios asmenybės, šalies architektūros istorijos, paveldosaugos, inžinerijos ir restauravimo legendos.

„Išėjo atsidavęs kūrėjas ir mokslininkas, kurio darbai tapo Lietuvos paveldo atgimimo simboliu. Be jo kompetencijos ir ištikimybės aukštiems idealams neįsivaizduojami Vilniaus arkikatedros bazilikos, Vilniaus katedros lobyno, Valdovų rūmų, Vilniaus pilių komplekso, Biržų pilies bei Kristijono Donelaičio memorialo tyrimai ir išsaugojimas ateities kartoms. Lietuva taip pat liks visuomet dėkinga K. N. Kitkauskui už suformuotą architektūros istorijos bei restauravimo mokyklą, išugdytą gausų paveldosaugos specialistų būrį, pratęsiantį jo reikšmingus darbus, visuomeninę ir kultūrinę veiklą“, – rašoma prezidento užuojautoje.

Užuojautą velionio artimiesiems, kolegoms ir bendražygiams taip pat pareiškė ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

„Lietuva neteko iškilios asmenybės, architektūros tyrinėtojo, kuris visą savo gyvenimą paskyrė mūsų tapatybės įtvirtinimui. Jo entuziazmo ir suburtos profesionalų komandos pastangomis atlikti išsamūs Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrimai, nušviestas Lietuvos kultūros, architektūros ir dailės raidos kelias. Labai svarbu, kad šio istoriko darbai kaip priesakas ateities kartoms išlieka knygose ir daugybėje mokslinių publikacijų“, – rašoma Vyriausybės vadovo užuojautoje. 

Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas pažymėjo, K. N. Kitkauskas savo gyvenimą paskyrė ne tam, kad istorijoje paliktų savo vardą, o tam, kad išsaugotų Lietuvos istoriją.

„Kruopščiai tyrinėdamas Vilniaus katedrą, pilis ir Valdovų rūmus, jis padėjo mums geriau pažinti savo valstybės praeitį ir išsaugojo jos ženklus ateities kartoms. Tai buvo tylus, kantrus ir labai prasmingas darbas Lietuvai. Nuoširdžiai užjaučiu K. N. Kitkausko artimuosius, bendražygius, mokinius ir visą Lietuvos kultūros paveldo bendruomenę“, – užuojautoje cituojamas J. Olekas.

K. N. Kitkauskas dar mokydamasis mokykloje įsitraukė į pasipriešinimo sovietinei okupacijai judėjimą. 1947 metais jis buvo areštuotas ir nuteistas dešimčiai metų kalėti Mordovijos lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1954 m. ir pradėjo mokytis – 1960 m. baigė Kauno politechnikos institutą, o 1972–1977 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto aspirantūroje. 

Architekto restauratoriaus darbą K. N. Kitkauskas pradėjo Vilniaus mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje (1960–1969), vėliau ilgai darbavosi Paminklų restauravimo institute, Pilių tyrimo centre „Lietuvos pilys“. 

Nuo 1968 m. jis beveik du dešimtmečius vadovavo Vilniaus katedros architektūriniams tyrimams, rengė jos remonto ir priežiūros projektus. Kartu su Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi Romualdu Budriu ir kitais kolegomis kultūrininkais K. N. Kitkauskas surado ir padėjo išsaugoti Vilniaus katedros lobyną.

K. N. Kitkauskas nuo 1987 m. vadovavo Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų autentiškų elementų architektūriniams tyrimams, parengė moksliškai pagrįstus ir išsamius šios rezidencijos atkūrimo retrospektyvinius brėžinius. 

K. N. Kitkauskas taip pat buvo aktyvus visuomenininkas. Jis vadovavo Kristijono Donelaičio draugijai ir Tautos fondo atstovybei Lietuvoje, taip pat buvo Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys, dėstė Vilniaus universitete, buvo Vilniaus miesto tarybos nariu.

K. N. Kitkauskas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, premiją pelnęs už lietuvių istoriografijos klasika tapusį veikalą „Vilniaus pilys“. Jis taip pat apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko ir Komandoro kryžiais bei ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Už nuopelnus tiriant Vilniaus miesto istoriją jis įvertintas Žygimanto Augusto medaliu.

Daugiau naujienų