Į pajūrį sugrįžta tarptautinė fotografijos ir paralelinių meno formų bienalė „Erozija”, šiemet besiskleidžianti trijose parodinėse erdvėse. Anot rengėjų, „Erozija – 2008” pristato istorinius fotografijos meno lūžio aspektus Rytų Europoje bei šiuolaikines fotografijos ir videomeno praktikas iš viso pasaulio. Bienalę organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.
Trys parodos – 17 autorių
Klaipėdos dailės parodų rūmuose (Aukštoji g. 3) šiandien 18 val. startuos grupinė paroda „Erozija”. Joje dalyvauja žinomi Lietuvos fotomenininkai Gintautas Trimakas, Remigijus Treigys, Gintaras Zinkevičius, Vytautas Michelkevičius, Akvilė Anglinckaitė, Joana Deltuvaitė, taip pat Jaroslava Šnajberková (Čekija), Claudia Reinhardt, Konstantinas Antonijus Goutosas, Thorstenas Fleischas (Vokietija), Vesna Rohaček (Kroatija), Andrea Palasti (Serbija), George’as Drivas (Graikija), Shelly Renan (Izraelis), Tedas Hiebertas (Kanada).
Klaipėdos fotografijos galerijoje (Tomo g. 7) šįvakar 19 val. bus pristatyta Roko Pralgausko paroda „Ro-ko-ko mixai”.
Palangoje, A.Mončio namuose-muziejuje (S.Daukanto g. 16), rytoj 18 val. – Igorio Savčenko autorinės parodos atidarymas.
Nagrinėja preitį
Istorinius fotografijos meno kaitos etapus galima stebėti Baltarusijos menininko I.Savčenko ekspozicijoje bei grupinėje parodoje Klaipėdos dailės parodų rūmuose. I.Savčenko radikalūs regimybės pašalinimai artimi G.Trimako fotografiniams tarpukadriams. G.Zinkevičiaus eksponavimo strategijos atnešė akcionizmo principus į fotografijos meno praktiką.
V.Michelkevičiaus ir A.Anglickaitės videofilmas „Pokalbiai apie istoriją ir fotografiją” jau iš tam tikros distancijos nagrinėja praeitį bei bando užčiuopti esamą situaciją.
Pasitelkia kasdienę patirtį
Didelė dalis autorių, eksponuojančių savo kūrinius Klaipėdos dailės parodų rūmuose, atsisako reprezentatyvaus atvaizdo ir šiandienos situaciją siekia nusakyti per sau artimą kasdienę patirtį. Toks darbo metodas, išpopuliarėjęs praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, vis dar lieka geru būdu tyrinėti dabarties situaciją.
J.Deltuvaitė, C.Reinhardt, V.Rohaček, J.Snajberkova vienaip ar kitaip pasitelkia dienoraštines praktikas.
Kitaip elgiasi R.Pralgauskas – jis dienoraštį dar ir rekonstruoja į savitas metaforiškas situacijas. Sluoksniuoti išplėstinės realybės paveikslai jau neatspindi šiandienos esamų situacijų, bet pateikia išgrynintą autoriaus požiūrį į esamą realybę.
Manipuliuoja techniškai
Videomenininkai S.Renan-Kuris ir K.A.Goutosas fiksuoja savo buvimą miesto erdvėje. Pirmoji, judėdama architektūriniais elementais, kuria videošokio performansą, o K.A.Goutosas fiksuoja pasyvų savo paliekamo šviesos pėdsako atvaizdą.
Dar kitaip elgiasi G.Drivas, fotografuodamas surežisuotas situacijas ir po to sukurdamas fotokadrų seką. Šio menininko darbe jau aiškiai išsiskiria spekuliatyvūs fotografijos principai bei nubrėžiama paralelė tarp kino ir fotografijos.
T.Hieberto ir T.Fleischo darbams svarbi galimybė techniškai manipuliuojant sukurti atvaizdą. T.Hiebertas, jau keleri metai kuriantis autoportretus, pasitelkia specialų apšvietimą ir iškelia klausimą, ar taip galima sukurti daugiau tapatybių. T.Fleischas, pasitelkęs televizinį principą, fotopopierių atakuoja aukštos įtampos srove, taip sukurdamas pirmapradžius vaizdinius.
„Erozijos” projekto rengėjai siekia žiūrovams pateikti kuo platesnę paletę šiandien kuriamų atvaizdų strateginių principų, todėl parodoje skirtingais būdais aktualizuojama šiandienė kūrybinė ir analitinė meno situacija.
Naujausi komentarai