Švedijos akademija nugalėtojus šioje srityje skelbs ketvirtadienį.

Praėjusiais metais Akademija skyrė Nobelio literatūros premiją Pietų Korėjos autorei Kan Kang, kuri tapo pirmąja azijiete, laimėjusia šį apdovanojimą.

Tačiau šiemet keli ekspertai prognozuoja, kad nugalėtoju greičiausiai taps vyras – turbūt europietis.

„Visai įsivaizduočiau, kad (Nobelio premija) atiteks europiečiui vyrui – Akademija galėtų tai padaryti ramia sąžine, nes pernai išrinko ne europietę moterį“, – AFP sakė visuomeninio radijo „Sveriges Radio“ kultūros kritikė Lina Kalmteg.

Ch. Krachtas, vengrai Laszlo Krasznahorkai (Lašlas Krašnahorkai) ir Peteris Nadasas (Pėteris Nadašas) bei rumunas Mircea Cartarescu (Mirčia Kerteresku) – tarp minimų galimų nugalėtojų.

Ch. Krachtas, 58 metų vokiečių postmodernistas, rašantis apie popkultūrą ir vartotojiškumą, yra laikomas favoritu literatūros sluoksniuose, AFP sakė Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros redaktorius Bjornas Wimanas (Bjornas Vimanas).

Šių metų Geteborgo knygų mugėje, kuri kasmet vyksta likus kelioms savaitėms iki Nobelio premijos laureatų paskelbimo, „daug Švedijos akademijos narių dalyvavo ir sėdėjo pirmoje eilėje jo renginio metu“, sakė B. Wimanas.

„Ir tai paprastai yra tikras ženklas“, – sakė jis, pridurdamas, kad tas pats nutiko, kai 2004 metais premiją laimėjo austrų dramaturgė Elfriede Jelinek (Elfrydė Jelinek).

Premijos skyrimo tendencijos

Nuo 1901 metų, kai Nobelio literatūros premija buvo paskirta pirmą kartą, tarp laureatų dominuoja rašytojai vyrai iš Vakarų šalių.

Tarp 121 nugalėtojo yra tik 18 moterų ir tik nedaugelis laureatų yra parašę kūrinių Azijos ar Artimųjų Rytų kalbomis. Nėra nė vieno afrikiečių kalbų atstovo.

2018-aisiais dėl skandalo, susijusio su „#MeToo“ judėjimu, Akademija patyrė supurtymą, o daugiau nei pusė jos narių buvo pakeisti.

Institucija pažadėjo išplėsti premijos teikimą tiek geografiniu, tiek kalbos požiūriu, ir nuo to laiko tarp laureatų yra tolygesnė lyčių pusiausvyra.

Nuo 2018 metų kas antra laureatė buvo moteris.

Nobelio premijos skyrimas „tokiems autoriams kaip Han Kang prieš penkerius ar šešerius metus būtų buvęs neįsivaizduojamas“, sakė B. Wimanas, pažymėdamas, kad anksčiau Akademija dažniausiai pagerbdavo vyresnio amžiaus vyrus, o kai laimėjo Pietų Korėjos rašytoja, jai buvo tik 53-eji.

Tačiau B. Wimanas mano, kad šiemet „Nobelio premija atiteks baltaodžiui vyrui iš anglosaksų, vokiečių arba prancūzų kalbomis kalbančio pasaulio“.

L. Kalmteg teigė, kad ankstesnių laureatų sąrašas rodo tam tikrą dėsningumą: „Visa tai panašu į: „Gerai, šiais metais buvo europietis, dabar galime pažvelgti šiek tiek toliau. O dabar vėl grįžtame į Europą. Praėjusiais metais buvo moteris, šiemet išrinkime vyrą“.“

„Keistas šedevras“

Tačiau kadangi kandidatų sąrašas nėra viešai skelbiamas, o premijos komiteto svarstymai slepiami 50 metų, visada sunku nuspėti, į kurią pusę linksta 18 narių Švedijos akademija.

Prieš skiriant Nobelio premiją nuolat minimi kanadietė Anne Carson (En Karson), čilietis Raulis Zurita (Raulis Surita), indas Amitavas Ghoshas (Amitavas Ghošas) ir argentinietis Cesaras Aira (Sesaras Ajira).

2010 metais Nobelio premija pastarąjį kartą buvo įteikta Pietų Amerikos atstovui Mario Vargasui Llosai (Marijui Vargasui Ljosai) iš Peru, todėl šis regionas gali būti pribrendęs naujam laureatui, sakė L. Kalmteg AFP.

Ji taip pat įvardijo meksikiečių rašytoją Cristiną Riverą Garzą (Kristiną Riverą Garsą).

Akademija yra linkusi atkreipti dėmesį į platesnei visuomenei palyginti nežinomus rašytojus, nepriklausomai nuo jų rasės ar lyties.

Tarp galimų šių metų laureatų dažnai minimi australas G. Murnane'as ir jo tautietė A. Wright.

1939 metais Melburne gimęs G. Murnane'as savo kūrybą apibūdina kaip „grožinę literatūrą“, kurią sudaro „mano proto turinys“.

Pirmojoje savo knygoje, 1974 metų „Tamarisk Row“, jis rašė apie tėvo azartinius lošimus, motinos religiją ir bendramokslių žiaurumą.

Jo 1982 metų romanas „Lygumos“ (The Plains) gilinasi į Australijos žemvaldžių kultūrą, o žurnalas „The New Yorker“ jį apibūdino kaip „keistą šedevrą“, kuris labiau primena sapną nei knygą.

„Klausimas, ar jis atsilieps į skambutį telefonu (kai paskambins Akademija), nežinau, ar jis apskritai jį turi“, – juokavo literatūros kritikė iš kito Švedijos dienraščio „SvD“ Josefin de Gregorio (Josefin de Grigorijo).

„Jis niekada nebuvo išvykęs iš Australijos. Jis gyvena kaime, nėra labai prieinamas“, – sakė ji apie savo mėgstamą autorių.

„Tikiuosi, kad jis laimės, noriu, kad daugiau žmonių atrastų jo nuostabius kūrinius“, – sakė J. de Gregorio, pridurdama, kad ji taip pat džiaugtųsi, jei Nobelio premiją gautų amerikiečių rašytojas George'as Saundersas (Džordžas Saundersas).