Knygos

Filosofijos pasaulis

„Tegu jaunas žmogus nemano, kad dar spės susipažinti su filosofija, ir tegu nebūna jai abejingas senas žmogus. Nes nė vienas nėra nei per jaunas, nei per senas, kad turėtų sveiką sielą“, - rašė Epikūras. Jis teigė, kad laimė yra individualios žmogaus sąmonės dalykas ir glūdi pačiame žmoguje.

Todėl, kaip bandysiu teigti remdamasi filosofu, nereikia kištis į jokią visuomeninę ar politinę veiklą, nes patirti laimę galima ir gyvenant uždarai. Cituojamą mintį galėtumėte be didelio vargo rasti ant A. Sikoros knygos „Susitikimai su filosofija (nuo Herakleito iki Huserlio)“ viršelio...

Ši knyga – ne chrestomatija, pateikianti filosofinių tekstų ištraukas. Ji nesuteikia galimybės pačiam savarankiškai perprasti konkretaus filosofinio teksto ir jame slypinčių prasmių, nes prasmes, problematikos aspektus aiškina ir interpretuoja knygos autorius. Tiesa, kartais A. Sikora vienu kitu sakiniu leidžia „prabilti“ ir patiems filosofams, kurių mintys išskirtos kursyvu, bet nesitikėkite jokių bibliografinių nuorodų – autorius tikina, kad populiaraus pobūdžio knygai bibliografinės nuorodos nėra būtinos. Tačiau yra pavardžių ir pavardžių originalo formų rodyklė ir dalykinė rodyklė, leidžianti be vargo knygoje susirasti dominančius terminus, sąvokas ir filosofines kategorijas (Edipo kompleksas, individas, kalvinizmas, žmogaus misija ar pan.).

Ši knyga nepriklauso ir filosofinių leidinių kategorijai, orientuotai į akademinę publiką – ji visiškai nepanaši į V. Tatarkievič parengtą trijų tomų „Filosofijos istoriją“, kurioje charakterizuojamos atskiros epochos, filosofinės mokyklos, atskirų filosofų koncepcijos, ar į „Filosofijos atlasą“ – trumpai ir tiksliai supažindinantį su filosofija nuo seniausių laikų iki šių dienų. A. Sikora akcentuoja (ne vieną kartą) populiarų knygos pobūdį.

A. Sikoros pasirinktas žanras – apybraiža. Pakankamai laisvas asmeninių įspūdžių, subjektyvios nuomonės, mokslinio analitiškumo ir objektyvios analizės derinimas visiškai atitinka apybraižos žanro specifiką, bet kartais to „lengvumo“ ir asmeninių reakcijų įvairovės pritrūksta (man asmeniškai gerokai trūksta meilės apybraižos žanrui)...

Tai kam gi ši knyga skirta? Visų pirma tiems, kurie dar neskaitė filosofinių tekstų, bet mąsto apie laimę, mirtį, meilę, vienatvę, religiją, būties prasmę (tokių žmonių labai daug) ir ieško pašnekovo, mokytojo, nurodančio įvairius mąstymo ir buvimo kelius; mokytojo, galinčio monologą paversti dialogu. Dar ši knyga skirta tiems, kurie stebisi, nežino ir klausia (anot Aristotelio)... A. Sikora skaitytojui pristato 44 visų laikų žymiausius filosofus - dažnai „linksniuojamus“ (Sokratas, Aristotelis, Dekartas, Paskalis, Šopenhaueris, Nyčė...) ir plačiajai visuomenei žinomus gerokai mažiau (Abelaras, Berklis, Fojerbachas, Milis...). Tiems, kurie nusprendė pradėti pažintį su filosofija skaitydami knygą „Susitikimai su filosofija“, autorius siūlo perskaityti skyrelį „Kuo naudinga filosofijos istorija?“ ir enciklopedinį skyrelį „Knygos veikėjai“, kuriame trumpai pristatomas kiekvienas filosofas...

Ši knyga galėtų būti skirta ir tiems, kurie jau šį bei tą skaitė, todėl nėra naujokai filosofijos pasaulyje - jiems skaityti turėtų būti dar įdomiau, nes galėtų „diskutuoti“ su knygos autoriumi filosofų pasirinkimo ar jų minties interpretavimo klausimais, savo asmenines patirtis „derinti“ su kitų žmonių (žmogaus) intelektualiu požiūriu. Ši knyga galėtų mesti tam tikrą „intelektualinį iššūkį“ smalsiam skaitytojo protui ir patvirtinti K. Jasperso mintį, kad „filosofijos esmė yra tiesos ieškojimas, o ne jos žinojimas....> Filosofija reiškia: visą laiką būti kelyje“ - dar viena mintis, su kuria susidursime skaitydami šią knygą.

Vargu, ar daugiau nei filosofijos vadovėlius skaičiusius ši knyga nustebins...