Genijaus tapyba – teatro skliautuose Pereiti į pagrindinį turinį

Genijaus tapyba – teatro skliautuose

2026-05-07 14:58
Parengta pagal „apnews.com“

Daugiau nei šimtmetį tik restauratoriai ir ekspertai galėjo iš arti apžiūrėti austrų dailininko Gustavo Klimto ankstyvuosius kūrinius Vienos teatre, tačiau dabar šio dailininko gerbėjai turi tokią galimybę kasdien vykstančiose ekskursijose 18 metrų aukštyje.

Galimybė: G. Klimto lubų tapybą, eksponuojamą Vienos teatre, galima pamatyti kasdienėse ekskursijose, vaikščiojant statybiniais pastoliais.
Galimybė: G. Klimto lubų tapybą, eksponuojamą Vienos teatre, galima pamatyti kasdienėse ekskursijose, vaikščiojant statybiniais pastoliais. / Scanpix nuotr.

Dešimt aliejinių paveikslų, puošiančių garsiojo Austrijos sostinės „Burgtheater“ teatro lubas, yra restauruojami dėl drėgmės padarytos žalos.

„Mes žinome tik apie G. Klimto vėlesnius kūrinius. Buvo labai įdomu pamatyti, jog jau būdamas 24 metų amžiaus jis nutapė šiuos labai gražius paveikslus, kurių anksčiau nebuvau matęs“, – kalbėjo ekskursijos lankytojas, 60-metis Hannesas Höllingeris.

G. Klimtas, garsus savo drąsiais, įžūliais art nouveau stiliaus paveikslais, buvo viena pagrindinių XX a. pradžios meninio modernizmo figūrų.

Jo kūriniai buvo vieni brangiausių.

Vienas žymiausių jo paveikslų – „Bučinys“ (1907–1908 m.), kuriame vaizduojama aistringai apsikabinusi pora, puošta sudėtingais raštais ir auksu.

Paveikslas eksponuojamas Vienos Belvederio muziejuje.

„Mums buvo leista investuoti kelis šimtus tūkstančių eurų, kad G. Klimto darbai vėl spindėtų savo pirminiu grožiu. Didžiausias G. Klimto paveikslas yra apie 35 kvadratinių metrų ploto, todėl galite įsivaizduoti, kiek laiko užtrunka, kai dulkes ir nešvarumus tenka šalinti gabalėlis po gabalėlio, sluoksnis po sluoksnio“, – teigė „Burgtheater“ teatro komercinis direktorius Robertas Beutleris.

G. Klimtas šį meno kūrinį teatre tapė 1886–1888 m. kartu su savo broliu Ernstu ir Austrijos dailininku Franzu Matschu.

Tuomet 24-erių G. Klimtui tai buvo pirmasis didelis užsakymas.

Šiuose paveiksluose vaizduojamos įvairios teatro istorijos scenos.

Viename didžiausių kūrinių pavaizduota XVI a. Londono scena, kurioje karalienė Elžbieta I stebi „Romeo ir Džuljetos“ pastatymą „Globe“ teatre, karalienės užnugaryje stovi G. Klimtas ir du jo kolegos menininkai.

Tai – vienintelis žinomas G. Klimto autoportretas.

Kiekvieną dieną šimtai meno mylėtojų lipa ant pastolių, kad ekskursijos metu galėtų iš arti apžiūrėti G. Klimto kūrinius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų