Golemo gimimo istorija

„Jauna mergina sėdėjo lovoje ir skaitė. (...) Mergina nuo žodžio prie žodžio vedžiojo apgraužtu nagu nematomą giją, o tai, kas slypėjo tarp eilučių, ji lytėjo piršto galiuku. (...) Ji vis dažniau stabtelėdavo ir apgalvodavo ką perskaičiusi. (...) Šita knyga – prakeiktas laikas vagis“ (p.15-16). Visai įmanoma, kad Sjono romanas „Tavo akys matė mane“ pareikalaus daugiau laiko ir pastangų, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio...

Mačiusiems L. von Triero filmą „Šokėja tamsoje“ (jame pagrindinį vaidmenį atliko Bjork), Sjono pavardė turėtų būti žinoma, nes būtent jis yra šio filmo dainų tekstų autorius, pasauliui dar gerai žinomas kaip siurrealistinis poetas, undergroundo lyderis ir t.t.

Be keistos, bet nuoseklios knygos struktūros, atvirų (lengvai atpažįstamų ir paties autoriaus šypseną sukeliančių) literatūrinių aliuzijų, kurių šiame romane nestinga, - vizualaus „literatūrinio masalo“, skaitytojui dar lieka keliais žodžiais nenusakomas jausmas, pažadintas ironijos, grotesko, švelnaus humoro ir naivumo. Autorius žaidžia jau seniai nebestebinantį, bet vis dar nenusibodusį žaidimą, kurio principas – visko, iš visur po truputį (viskas sumaišoma).

Trys lygiagrečiai plėtojamos pasakojimo linijos persipina viena su kita, keistai „įsiskverbdamos“, transformuodamosi ir išlaikydamos savarankiškumą, būdamos sykiu ir istorija, ir realiais įvykiais. „Tavo akys matė mane: meilės istorija“ – pirmasis trilogijos romanas. Jame golemas pasakoja savo tėvų meilės ir savo paties „gimimo“ istoriją, kurioje ir pavieniai atsitikimai, ir epizodiniai veikėjai leidžiasi būti jungiami į vieningą, prasmingą erdvę. Ir tai yra vertinga. Vertinga, kad autorius, naudodamasis gausybe šaltinių (mitologija, pasaulio literatūra, teologija, savo paties vaizduote, etc.), geba valdyti šį informacijos ir fantazijos srautą ir leidžia kiekvienam skaitytojui savarankiškai modeliuoti knygos pasaulį į asmeniškai jam (skaitytojui) ryškėjančios istorijos kontūrus.

Sjono „Tavo akys matė mane“ verčia prisiminti ir švedų rašytojo T. Lingren knygą (sakmę?) „Meilės dievas Frėjus“ – istoriją, sukurtą iš mitologinių, filosofinių ir alegorinių elementų, sklidiną lakios autoriaus fantazijos. Pasaulio pabaigos pranašavimas ir sumaištis, gyvenimas ties susinaikinimo riba... Tik Frėjus, kurio burnoje išdygęs dantis – falas, lėmęs jam nepaprastą lemtį, yra įkurdintas dieviškajame laike, o Sjono veikėjo Lowe – keisto bėglio (galbūt žydo), sutvėrusio keistą berniuką (išties – tai golemas) – laikas ir konkretus (I pasaulinis karas, II pasaulinio karo atgarsiai), ir abstraktus (universalus). Čia tarytum kortos sumaišomi pasakojimai apie legendinį žydų gelbėtoją (molinį milžiną golemą), apie krikščioniškąjį pirmojo žmogaus atsiradimą ir pateikiama šiuolaikinė dirbtinio žmogaus sukūrimo versija. Tai romanas, anot vertėjos J. M. Abraitytės, „apie kūrybą, taip pat ir savęs“ (p.230).

„Tavo akys matė mane dar negimusį...“ – eilutė iš Dovydo psalmės. Iš ten ir knygos pavadinimas.