Vakar A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje atidaryta tapybos paroda „Nuo „Brazilkos“ iki „mažojo Paryžiaus“.
Ekspozicijoje išsamiai pristatomas tarpukario Kaunas – tiek žymios, istorinės Kauno vietos, tiek laikui bėgant primiršti ar pasikeitę miesto veido bruožai. Parodoje žinomi ir mažiau girdėti tarpukario menininkai – Antanas Gudaitis, Antanas Samuolis, Leonardas Kazokas, Jonas Buračas, Jonas Kuzminskis, Jonas Vaitys ir kiti – siūlo vizualinę kelionę po įvairius miesto centro ar priemiesčių kampelius, pateikia efektingų panoraminių vaizdų nuo Aleksoto ar Žaliakalnio.
Paveiksluose – Rotušės aikštė ir Senamiesčio bažnyčios, potvynis žuvų turguje 1932 m., Žemaičių, S.Daukanto gatvės, anuometiniai Kauno priemiesčiai (Freda, Pažaislis) ir, be abejo, miesto pasididžiavimas – Laisvės alėja. Menininkų darbuose užfiksuota, kaip Kaunas iš nereikšmingo Rusijos gubernijos užkampio su vargingais „Brazilkos“ (senų medinių namų kvartalas už Žaliakalnio turgaus) ar „Slabados“ rajonais išaugo iki miesto, pelniusio „mažojo Paryžiaus“ statusą. „Parodoje svarbus ne tik geografinis ar urbanistinis miesto raidos aspektas, bet ir jo dvasia, ne tik ikonografinė, bet ir meninė to laikotarpio refleksija“, – sakė parodos kuratorė, muziejininkė Violeta Krištopaitytė. Paroda parengta iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.
Per ateinančius dvejus metus Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus ketina surengti ciklą parodų, pristatančių senąjį Kauną (nuo pirmųjų Kauno miesto vaizdų graviūrose ir žemėlapiuose iki XX a.) ir XX a. antrąją pusę – sovietinę Kauno realybę. Taip pat planuojama išleisti bendrą parodų katalogą ir atvirukų komplektą.
Naujausi komentarai