Menininkų atminimui skirti fondai suvienijo jų talento gerbėjus prasmingiems darbams
Juos gerbė. Mylėjo. Jų kūryba keitė žmonių gyvenimus. Garsiems menininkams palikus šį pasaulį, jų veikla užmiršta būti negali – ją primins artimųjų, draugų įkurti kūrybos paveldo fondai. Negalima leisti užmaršties dulkėms užkloti to, ką mūzų numylėtiniai sukūrė ir norėjo su mumis pasidalyti.
Subūrė nepamiršusiuosius Maestro
Ligai įveikus maestro Vytautą Kernagį, jo gerbėjai sukruto – tai dar negali būti pabaiga. Pasipylė pasiūlymai, idėjos, ką būtų galima padaryti, kad jo atminimas amžinai liktų gyvas. Gero linkinčiųjų buvo daug, skirtinguose Lietuvos kampeliuose po vieną ar kelis susibūrę jie kūrė skirtingus planus.
Iniciatyvos visus suvienyti ėmėsi maestro V.Kernagio sūnus, Vytautas Kernagis jaunesnysis.
„Man jis buvo tėvas, jo populiarumo labai nesureikšmindavau. Bet kai per laidotuves pamačiau žmonių eiles prie Jonų bažnyčios, man tai buvo lyg ženklas. Tada pagalvojau: „Atsibusk, suprask vertę“, – dalijosi skaudžiais prisiminimais.
Kad neatsitiktų taip, jog vienas žmogus leis knygą, antras organizuos koncertą, trečias statys paminklą ir visi vienas apie kitą nieko nežinos, maestro šeima įkūrė Vytauto Kernagio fondą.
Jo prezidentė – žmona Dalia, direktorius – sūnus Vytautas. „Mūsų šeima labai meniška, o aš turiu kitokios veiklos patirties“, – pareigų pasidalijimą paprastai paaiškino bendrovės „Tiketa“ generaliniu direktoriumi dirbantis V.Kernagis jaunesnysis.
Veiklą pradės koncertais
Kokia bus konkreti fondo veikla, kol kas nenuspręsta. Minčių daug, tačiau nesinori žarstyti tuščių pažadų.
„Turime labai daug idėjų, reikia, kad viskas susigulėtų, tuomet atsirinksime, kurios iš jų bus verčiausios įgyvendinti“, – kalbėjo V.Kernagio sūnus.
Kol kas apgalvota tiek, kad veikla bus vystoma trimis kryptimis: bus renkamas ir platinamas kūrybinis paveldas, stengiamasi rasti būdų įamžinti maestro atminimą ir padėti sergantiesiems onkologinėmis ligomis.
Artimiausiuose fondo planuose – Lietuvos muzikantų koncertai gegužės 17 d. Palangos klube „Vandenis“ ir gegužės 19 d., V.Kernagio gimtadieniui paminėti, – Vilniuje. Tai bus tarsi fondo startas, po kurio veikla turėtų spartėti.
„Toliau leisime albumus, nes tikrai dar ne visa muzika yra išleista. Pavyzdžiui, daug „Dainos teatro“ dainų. Aš dažnai tėvui sakydavau: kodėl tu jų neleidi, juk tai kaip tik tokia teisinga muzika, kurios Lietuvoje trūksta. Galbūt dabar tai pavyks įgyvendinti per fondą“, – svarstė V.Kernagis jaunesnysis.
Didžiausia svajonė – muziejus
Pirmiausia fondo laukia daugybė smulkesnių darbų – interneto puslapio išplėtojimas, koncertų ar kitų renginių organizavimas, tačiau svajonėse jau kyla ir didesnių projektų. Galbūt ateityje maestro V.Kernagio pamėgtame „brode“ stovės paminklas jam atminti. O gal net muziejus bus įkurtas.
„Tai mano slapta idėja – muziejus, kad visi galėtų apžiūrėti išlikusius įrašus ir kitokią medžiagą. Visi, kam pasakau, į tai žiūri skeptiškai, bet aš tikiu, kad man pavyks tai įgyvendinti“, – tolimesnės ateities svajonę atskleidė V.Kernagis jaunesnysis.
O dėl tų, kurie kaltina fondo kūrėjus bandant taip užsidirbti pinigų, jis pernelyg nesijaudina: tokių žmonių visada buvo ir bus.
„Dirbu visuomeniniais pagrindais. Vienos pagrindinių mūsų fondo vertybių bus atvirumas ir skaidrumas. Visi galės matyti, kur patenka kiekvienas litas ir kas konkrečiai yra padaroma“, – užtikrino fondo direktorius.
Rašytoja paskatino gerus darbus
Praėjusią savaitę po ilgų vargų pagaliau buvo įregistruotas Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras. Jo įkūrėjai – artimieji, draugai, gerbėjai.
Planų ateičiai daug, tačiau pirmiausia siekiama sostinėje įkurti Jurgos skverą. Kad vaikai turėtų kur žaisti, seneliai – prisėsti pailsėti, o bet kuris miestietis ar Vilniaus svečias galėtų tiesiog atsipalaidavęs knygą paskaityti. Jurga džiaugtųsi tai matydama.
J.Ivanauskaitės kūrybos paveldo centro direktorė Ramunė Sakalauskaitė rašytojos asmeniškai nepažinojo – turėjo bendrų draugų, keletą kartų buvo susidūrusios.
Tačiau sužinojusi apie J.Ivanauskaitės netektį nedelsdama ryžosi nerti į darbų sūkurį.
„Suvokiau, kad nėra ko atidėlioti. Juk kiekvienas išėjęs dažniausiai nespėja visų darbų padaryti. Kol prisiminimai dar gyvi, reikia skubėti, nes po to užmaršties dulkėmis mintys nusėda, vis mažiau žmonių prisimena ir niekas nebepadaroma“, – pasakojo Jurgos skvero idėją pasiūliusi R.Sakalauskaitė.
Skverelyje nutūps katė
„Jurga gyveno Vilniuje ir mylėjo šį miestą. Mes taip pat neturėtume būti tik vartotojai“, – įsitikinusi J.Ivanauskaitės kūrybos paveldo centro direktorė. Jurgos skveras turėtų apsaugoti bent vieną miesto erdvę nuo dar vieno dangoraižio iškilimo. Skvero centre įsikurs Ksenijos Jaroševaitės sukurta katės skulptūra – šiuos gyvūnus rašytoja dažnai minėjo savo knygose, be to, namie augino katę Lūšį.
Dėl skvero kūrimo kyla nemažai ginčų. Kūrybos paveldo centro nariai kaltinami, kad praėjo per trumpas laikas po J.Ivanauskaitės netekties – pagal įprastas taisykles turėtų praeiti bent dešimtmetis. „Tokiems žmonėms aš sakau: susiraskite savo gatvėje gyvenusį bent vieną garsų žmogų ir jo garbei tvarkykitės savo aplinką. Visiems bus geriau“, – į kritiką atsakė R.Sakalauskaitė.
Kai katė jau nutūps skverelyje netoli J.Ivanauskaitės buvusio namo, tuomet ateis metas pagalvoti ir apie kitus darbus: galbūt bus galima moksleivių rašinių konkursus organizuoti, sukurti interneto puslapį, – priklausys nuo to, kiek bus prisidedančiųjų prie centro veiklos.
Atminimui šlamės medeliai
Kalbama, kad netrukus taip pat bus steigiamas Janinos Miščiukaitės fondas.
„Kol kas dar niekas neapkalbėta, nenuspręsta, negaliu nieko tikslaus pasakyti“, – neskubėjo atskleisti planų J.Miščiukaitės vyras Rimantas Brazaitis.
Tačiau per dainininkės gimtadienį, gegužės 10-ąją, Vilniuje, Pašilaičių aikštėje, jos garbei bus sodinami medeliai.
„Tai bus viešas renginys, rengiamas aplinkinių gyventojų iniciatyva“, – apie gražią atminimo akciją pasakojo jis.
Naujausi komentarai