R.Bartkui svarbiausia – ne kūrinio estetika, o jo aktualumas
Septyniolika metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis, populiariausiuose spaudos leidiniuose dirbantis vienas garsiausių lietuvių dailininkų Ray Bartkus žavi paprastu ir nuoširdžiu bendravimu, o kiekvienas jo kūrinys meno gerbėjams užmena naują mįslę. Pabandyti jas išspręsti kviečia paroda "Klastotės".
Kuria idėjinį meną
Perpiešti asmens dokumentai, kreditinės kortelės, fotokoliažai, skenuotų žmonių išklotinės, daugybė kitų sunkiai apibūdinamų R.Bartkaus kūrinių įsikūrė Vilniaus galerijoje "Vartai" veikiančioje parodoje. Nors kritikai ginčijasi, ar apskritai tokią kūrybą galima vadinti menu, pats dailininkas į tokias kalbas pernelyg nesigilina. "Jei tau įdomu, jei tave jaudina tas darbas, turbūt tai ir yra menas. O jei tavęs kūrinys visai nepaliečia, arba tai prastas menas, arba visai ne jis", – šypsojosi R.Bartkus.
Jo kūryboje atsispindi šiandieninis gyvenimas: menininkas analizuoja politinius, ekonominius procesus, spaudą, individą ir visuomenę. "Į šį darbą sudėjau visiškai ideologiškai nesutampančius žmones, nes norėjau pažiūrėti į juos per pinigų prizmę. Mano supratimu, pasaulį dabar valdo nebe ideologijos, o pinigai. Jie iškraipo žmonių portretus, todėl šį darbą vadinu "Naujoji pasaulio tvarka", – kūrinio idėją aiškino R.Bartkus. Paveiksle – skirtingų sričių lyderių (Džordžas Bušas, Benediktas XVI ir kt.) portretai, sujungti juostelėmis iš sukarpytų 750 dolerių.
Kiekvienas R.Bartkaus kūrinys skatina ne tik pasigrožėti, bet ir susimąstyti. "Kiti piešia tik tai, kas gražu. O aš nelabai suprantu, kas gražu, o kas ne. Daugiau rūpinuosi idėja, o paskui jau svarstau, kaip tai atrodys. Gal kažkam įdomu tik grožis, o man svarbus mano kūrinių aktualumas", – kalbėjo dailininkas, dalyvavęs kuriant grafinį "Vilniaus dienos" dizainą, sukūręs stilizuotą dienraščio pavadinimo bokštą.
Identiteto vagystė
Parodą "Klastotės" R.Bartkus pavadino pagal darbus, kuriuose piešia žmogaus asmens dokumentus, pinigus, naudoja garsių meno kūrinių ar prekinių ženklų motyvus. "Bandžiau daryti tai, ką darydavo viduramžių manuskriptų kopijuotojai. Sudėjau savo sovietinį, lietuvišką ir amerikietišką pasus ir bandžiau juos nukopijuoti. Taip tarsi papasakojau žiūrovui, kaip keitėsi mano gyvenimo istorija. Šių dienų žmogui tokie dokumentai – labai artimi daiktai ir visi tie atspaudai ir popierius neteikia estetinio malonumo, bet po kokių dviejų šimtų metų, kai bus visai kitas kontekstas, manau, kas nors žiūrės į šį darbą ir jaus malonumą", – vylėsi menininkas.
Kurdamas šį darbą, R.Bartkus galvojo apie identiteto vagis, kurie kopijuoja asmens dokumentus, kreditines korteles, norėdami jomis pasinaudoti. "Paskui pradėjau galvoti, kad kaip tik šie dokumentai ir pavagia mūsų identitetą. Žmogus moderniame pasaulyje be šių dokumentų – pasų, kredito kortelių – tarsi ir neegzistuoja, jis yra niekas", – kalbėjo dailininkas.
Nemėgsta šokiruoti
Gyvendamas JAV R.Bartkus puikiai pažino informacinės spaudos užkulisius. Jo iliustracijas spausdina tokie leidiniai kaip "The New York Times", "The Wall Street Journal", "Time", "Newsweek", "Harper's", "Los Angeles Times", "Boston Globe" ir kiti. Dailininkas nepaliauja stebėtis, kodėl visuomenė tokia išalkusi ekstremalių, šokiruojančių vaizdų.
"Skaitydamas lietuviškus laikraščius pastebiu, kad juose labai daug blogų naujienų. Kai grįžtu į Lietuvą, neatrodo, kad čia viskas taip blogai. Jei nuolat skaitai laikraščius, jie tave neigiamai veikia. Net toks dalykas, kaip pralaimėjimas krepšinio varžybose, pateikiamas kaip krachas ar pasaulio pabaiga. Kam to reikia? Amerikoje rimti leidiniai taip nesielgia", – stebėjosi jis.
Tačiau tarp R.Bartkaus parodos "Klastotės" kūrinių matome darbą, kuriame kraujo klane guli nukirsta žmogaus galva. Ar tai – ne paties bandymas šokiruoti? "Šio kūrinio idėja kilo, kai pamačiau žymaus rumunų skulptoriaus Constantino Brancusi darbą – muziejuje stovinčią bronzinę galvą. Ji pateikta kaip estetinis objektas, viskas labai gražu, bet juk iš esmės tai yra nukirsta galva. Susimąsčiau, ar realistinė nukirsta galva irgi būtų gražu. Taip atsirodo gana ironiški darbai – man pasidarė įdomūs atspindžiai kraujyje. Suvedžiau Holivude pamėgtą trilerio žanrą ir komercinį pasaulį, kuris yra labai estetizuotas ir švarus", – kalbėjo R.Bartkus.
Amerika Lietuvoje
Niujorke gyvenantis ir dirbantis R.Bartkus nejaučia nuoskaudos, kad jo vardas geriau žinomas amerikiečiams nei lietuviams: "Lietuvoje mane irgi gerai vertina. Manęs niekas iš čia negynė, dalyvaudavau įvairiose parodose, viskas buvo gerai, galėjo taip ir likti. Tačiau man pačiam norėjosi pabandyti išvažiuoti kitur. Taip ir padariau. Dabar man patinka gyventi Niujorke."
Į klausimą, ar nesirengia grįžti į Lietuvą, dailininkas atsako filosofiškai. "Ką reiškia grįžti? Dabartiniame pasaulyje viskas keičiasi. Va, jei grįžčiau į Šiaurės Korėją, tuomet ten gyvenčiau ir būtų viskas, šakės. O dabar galiu gyventi Vilniuje, Niujorke, nuvažiuoti į Varšuvą ar Atėnus, viskas nuolat keičiasi. Dėl tos nuolatinės kaitos man patinka Niujorkas. Bet galėčiau ir Vilniuje gyventi. Tik žiemą būtų blogai", – prisipažino jis.
Menininką stebina kai kurios lietuviško gyvenimo tendencijos. "Lietuvoje žmonės labai daug laiko praleidžia prekybos centruose, visi važinėja automobiliais, niekas nevaikšto pėsti. Aš, gyvendamas Niujorke, net teisių neturiu: vaikštau pėsčiomis, važiuoju dviračiu ar visuomeniniu transportu. Lietuvoje visuomenė labai vartotojiška, kartais Vilniuje matau daugiau Amerikos nei Niujorke. Žmonės iš kito Senamiesčio galo į parodos atidarymą automobiliais atvažiavo, kai pėsčiomis nė penkiolikos minučių nebūtų užtrukę. Kažkoks stebuklas", – lietuvių įpročiais stebėjosi R.Bartkus.
Biografija:
R.Bartkus gimė 1961 m. Vilniuje. 1986 m. baigęs grafikos specialybę tuometiniame Vilniaus dailės institute, kūrė litografijas, ofortus, piešinius pieštuku, dalyvavo daugybėje bendrų ir personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Kanadoje ir kitose šalyse.
Menininkas taip pat sukūrė 50 litų nominalo banknotą, šiuo metu esantį Lietuvos piniginėje apyvartoje. Į JAV R.Bartkus persikėlė gavęs pasiūlymą pristatyti savo darbus viename šios šalies universitetų.
Naujausi komentarai