30-metį daugiau nei dvi savaites kino teatruose šventęs Vilniaus miesto festivalis „Kino pavasaris“ pasiekė finišą: sekmadienio vakarą organizatoriai paskelbė konkursinių programų nugalėtojus ir daugiausiai žiūrovų simpatijų pelniusį filmą.

„Dėkoju visiems, kurie taip gausiai kartu šventė 30 gyvenimo kine metų, – sakė festivalio direktorius Algirdas Ramaška. – Šiemet salėse jūsų apsilankė rekordinis skaičius – beveik 130 tūkst. žiūrovų. Gera žinoti, kad turime tiek bendraminčių, draugų ir nepažįstamųjų, žiūrėjusių, komentavusių, ėjusių į susitikimus su festivalio svečiais. 17 dienų autorinio kino maratonas baigėsi, o mes jau pradedame laukti kito – į naują dešimtmetį įžengiančio „Kino pavasario“.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė pažymėjo, kad 30 metų gyvuojantis „Kino pavasaris“ ne tik užaugo kaip unikalus, drąsus, socialiai atsakingas festivalis, pristatantis ryškiausius kino kūrinius, bet ir tapo neatskiriama Vilniaus miesto gyvenimo dalimi.

„Jo išskirtinumas – tai, kad pristatant skirtingų kūrėjų darbus vilniečiams, miesto svečiams bei tarptautinei auditorijai, keliamos itin jautrios, dažnai nepatogios, bet labai reikalingos, aktualios mums kaip žmonėms ir visuomenei temos. Tai, kad įvairi ir spalvinga festivalio programa kviečia atrasti ir patirti kiną kitaip, tikiu, skatina žiūrovus diskutuoti, keičia jų nuostatas ar požiūrį, didina sąmoningumą. Džiaugiuosi, kad būdama šio festivalio rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė taip pat skyrė premijas Konkursinės programos ir Trumpo konkurso nugalėtojams palaikydama ir paskatindama talentingiausius, tuos, kurie savo kūryba keičia visuomenę“, – sakė ji.

Jubiliejiniams apdovanojimams – ypatinga statulėlė

Vakaro metu festivalio geriausiems išdalintos specialiai jubiliejui menininko Viliaus Dringelio kurtos statulėlės. Pasak jo, apdovanojimų skulptūros simbolizuoja pavasarį pražydusias urbanistines miesto gėles su smalsiu akies žiedu, atgimstančias žingeidžias kino būtybes. Kūrybiniame procese buvo panaudoti įvairūs folijos įspaudai, įspausti šalia kino teatro „Forum Cinemas Vingis“, „Kino pavasario“ biure, Gedimino prospekte ir kitur – jie žymi festivalį ir Vilniaus miestą.

„Šiuos apdovanojimus kūriau itin jautriai ir nuoširdžiai, nes užaugau su „Kino pavasariu“. Festivalio kino salėse susiformavau kaip žmogus, atradau įvairių prieigų prie vizualinės estetikos, buvau inspiruotas istorijų ir scenografijų filmuose, kurie pakeitė mano gyvenimą bei taip stipriai įkvėpė, jog ankstyvoje paauglystėje pasirinkau kūrėjo kelią“, – pasakojo menininkas.

T. Stuko / A. Solomino nuotr.

Konkursinės programos laimėtojas – filmas apie žmonių teises ir kūnus

Šių metų „Kino pavasario“ konkursinėje programoje, į kurią pateko Europos režisierių pirmieji arba antrieji ilgametražiai, dalyvavo 8 filmai. Iš jų tarptautinė festivalio žiuri, kurią sudarė Lenkijos kino kritikas, programos sudarytojas Adamas Krukas, prodiuseris, „REASON8 Films“ įkūrėjas Denisas Krupnovas,

režisierė, prodiuserė Giedrė Žickytė, vyriausioji Sandanso kino festivalio programos sudarytoja Heidi Zwicker bei Irano režisierė Mania Akbari, išrinko geriausią. Piniginius prizus, kaip ir kasmet, konkurso nugalėtojui įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.

Geriausiu festivalio konkursinės programos filmu paskelbtas režisierės Dea Kulumbegašvili „Balandį“. „Apdovanojame bekompromisį filmą, kuriame, pasitelkiant nepaprastai gražius ir dažnai nerimą keliančius vaizdus, siekiama ištirti, kaip kultūrinė priespauda pažeidžia ir kontroliuoja žmonių teises ir kūnus. Jame puikiai suderinta siurrealistinė poezija ir provokuojantis mūsų šiuolaikinio pasaulio portretas“, – sakė žiuri. Filmas apdovanotas 8000 eurų prizu.

Specialiu paminėjimu įvertintas rumunų režisierius Bogdanas Mureșanu. Pasak žiuri, jo filmas „Naujieji taip ir neatėjo“ žavi tiksliu ir šmaikščiu dvigubos baimės ir absurdo realybės, formuojančios gyvenimą totalitarinėje sistemoje, vaizdavimu, kartu atskleidžiant pasipriešinimo ir vilties stiprybę.

Trumpo konkurso geriausieji

Šiemet trumpametražių filmų konkurse dalyvavo 33 vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai ir eksperimentiniai trumpametražiai filmai iš visos Europos. Tarptautinės žiuri, kurią sudarė rumunų režisierius B. Mureșanu, „Lithuanian Shorts“ koordinatorė ir projektų vadovė Gabrielė Cegialytė bei bulgarų kino kritikė, žurnalistė Mariana Hristova, vertinimu, nugalėtoju tapo režisieriaus Rúnaro Rúnarssono trumpametražis „O“.

„Mums pasisekė pamatyti taip giliai palietusį filmą, kuris dar ilgai liko su mumis, – sakė žiuri. – „O“ – tai klasikinės kino kalbos pasiekimas, gilus nusileidimu į priklausomybės ratus.“ Filmas apdovanotas 3000 eurų prizu, kurį įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.

Specialiu paminėjimu pagerbta ir režisierė Agnes Skonare Karlsson. Pasak žiuri, jos filmas „Paslaugumas“, nepaisant greito ritmo ir labai intensyvios dramaturgijos, privertė kelti klausimus, palikdamas daugybę atsakymų bei susižavėjimą režisūros ir vaidybos meistriškumu.

Žiuri rinko ir geriausią festivalio lietuvišką trumpametražį filmą. Juo paskelbtas Arno Balčiūno kūrinys „Pravažiavus Napoleono kepurę“. Pasak žiuri, tai pasakojimas, kuriame meistriškai išsaugoma suardytų šeimos ryšių paslaptis. Prizą – 2000 eurų – jam įsteigė lietuvišką kiną palaikanti turinio platforma „Telia Play“.

Filmo „O“ stop kadras.

Žiūrovų favoritas ir geriausias lietuviškas ilgametražis

Kaip ir kasmet, „Kino pavasario“ filmus vertino ne tik kino industrijos profesionalai, bet ir žiūrovai. Susumavus jų atsiliepimus, buvo paskelbtas daugiausia simpatijų pelnęs festivalio ilgametražis filmas. Juo tapo kino meistro Mohammado Rasoulofo „Šventosios figos sėkla“.

Kitas svarbus festivalio apdovanojimas – geriausia lietuviška premjera. Ja tapo režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentinis pasakojimas „Sacrum ir profanum Pievėnuose“. Filmui audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „AVAKA“ įteikė 3 tūkst. eurų prizą.

Vidos Ramaškienės fondo prizas – už atkaklumą ir drąsų požiūrį

Dar viena ypatinga nominacija – Jaunojo kino kūrėjo prizas, įsteigtas „Kino pavasario“ įkūrėjos Vidos Ramaškienės fondo, atiteko montažo režisierei Ignei Narbutaitei. Pasak V. Ramaškienės, prizas skirtas kūrėjai, kurios patirtys apima filmavimo aikšteles, kino edukaciją, montažo režisūrą ir videomeną.

„Ji išsiskiria jautriu santykiu su medžiaga, gebėjimų derinti detales su platesne kūrinio vizija, o jos montažo darbus atpažįstame iš jautrumo ir humoro dermės. Už atkaklumą ir drąsų požiūrį į kiną, prasmingą kalbėjimą vaizdais ir jų sekomis“, – pažymėjo fondo įkūrėja. I. Narbutaitei įteiktas 2000 eurų prizas.

Po Europą keliaujanti „Smart 7“ konkursinė programa

„Kino pavasaryje“ jau trečią kartą buvo rodoma ir konkursinė „Smart 7“ programa. Šis septynių Europos kino festivalių tinklas jungia panašias vizijas turinčius festivalius, o kasmetinė jų sukuruotų filmų programa keliauja per 7 šalis. Į ją kasmet įtraukiama po vieną filmą iš kiekvienos šalies, o Lietuvai šiemet atstovauja Lauryno Bareišos „Sesės“. Vėliau, programai baigiant kelionę per visus 7 festivalius, žiuri išrinks geriausią jos filmą. „Smart7“ festivalių tinklo veiklą remia „Kūrybiška Europa“ MEDIA.

Žiūrimiausius festivalio filmus nuo kovo 24 d. galima pamatyti kino teatruose. Festivalį palaiko LR Kultūros ministerija, festivalio teisininkai: „Sorainen“, didieji partneriai: „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, remia Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės.