Kito pasaulio žavesys

Spalvingas, žaižaruojantis ir gyvas pasaulis veriasi R. Rastausko esė knygoje “Kitas pasaulis” - savo litertūriniu buvimu autorius nuspalvina dar gana monochrominę lietuvių literatūrinę padangę.

Bene pagrindinis R. Rastausko eseistikos bruožas – universalumas: temų įvairovė, įžvalgų gausa; gebėjimas jungti skirtingą stilistiką, patirtis, pasaulius... Lygiai toks pat kokybiškas kalbėjimas ir apie futbolo čempionatą, ir apie Nekrošiaus fenomeną, ir apie kelionę į Šateikius. Jis ir L. Donskis. Tik L. Donskis akademiškesnis, o R. Rastauskas – laisvesnis, teatrališkesnis.

Ne šeštadienine eseistika “Lietuvos ryte” R. Rastauskas pradėjo savęs kūrimo mitą – jau iki tol jis reiškėsi kaip plataus žanro kūrėjas, kultūros erdvių aktyvistas, judesio ir veiklos žmogus, lyg nepavejamas recenzijų, kritikos, įvertinimų ir pan.

Tuo metu, kai daugelis eseistų ritinėjasi lovoje, krapštinėja panages ir demonstruoja savo apatinius baltinius, R. Rastauskas aktyviai reaguoja į įvykius, reiškinius, personas. Jis žaviai “turškiasi” neaprėpiamuose pasaulio kultūros vandenynuose. Jam svetimas mazochizmas, nuobodulys, didaktika ir pasyvumas; ne užmerktomis akimis ir ne “iš konservų dėžutės” kūrėjas stebi pasaulį: regėdamas “visais kanalais” jis įžūliai įsibrauna į kultūros centrus ir provincijas, ilgiau neužsibūdamas, neprisirišdamas, neįsipareigodamas, pasilikdimas teisę būti savimi bet kur – jis atitrūkęs nuo “būtinybės identifikuotis”. Kaip atrodys eseisto skalpeliu atliktas laikmečių pjūvis ateinančioms kartoms, nesirūpinama, nes rašoma “biografijos partneriams, bedante burna šnopuojantiems į plinkantį pakaušį” (P.422). Patraukli nekompleksuojančio, antiautsaiderio pozicija...

“...Pavyzdžiui, jums reikia epo (epopėjos). Kuris slaptais saitais būtų susijęs su Iliada ir Odisėja, su brolių Goncourt’ų Dienoraščiais, su Jameso Jouce’o Ulisu, su... ...> ...Pavyzdžiui, jums reikia intelektualinio amalo. Visokių brodskių, kunderų, nekrošių, ginsbergų ...>, minčių, idėjų, įžvalgų blykčiojimo ...> Kur jūs ketinate eiti? Štai knyga!”, - tekstų privalumais ir “apvalumais” masina A. Andriuškevičius – dailėtyrininkas, poetas, eseistas - irgi neeilinio proto žmogus...

R. Rastauskas atvirai literatūriškas: poetikos, užuominos – visa susipina į gausiai metaforizuotų, estetizuotų tekstų audinį. Stilius, įžvalgos, vertinimai liudija autorių įnirtingai priešinantis stereotipams. Tiesa, intensyvus rašymas, rodos, priveda iki inertiškumo ir iki “trupmenų pasaulio”, kita vertus, regisi, kad “kovoti” su stereotipais autorius pradeda santūriau (“popsiškiau”?), o minties kokybė nepasikeičia.

Nesakau “pribloškia”, bet įsitikinusi – žavu...