Pomėgis

Klaipėdiečiai neišsižada knygų

Į kasdienį gyvenimą skverbiasi naujausios informacinės technologijos, siūlančios moderniausių galimybių gauti žinių neišeinant iš kambario. Įprasta knyga kol kas atlaiko konkurenciją: uostamiestyje kasmet duris atveria nauji knygynai, kviečiantys įsigyti įvairiausio pobūdžio literatūros. Skaitytojų skonį iliustruoja daugumoje knygynų kabantys populiariausių knygų sąrašai, vadinamieji “topai”. Pasidomėjome, kokias knygas skaito klaipėdiečiai: valdžios atstovai, medikai, muzikai.

Ritualas prieš miegą

Klaipėdos miesto savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė Jolita Kraniauskaitė sako, kad knyga - viena didžiausių aistrų jos gyvenime. Keliaudama į svečias šalis, ji visada pasiima ir knygą, o skaitymas prieš miegą jai tapo įpročiu. “Negalėčiau ramiai užmigti neperskaičiusi nė poros puslapių”, - sakė įspūdžius iš svetimų šalių spaudoje aprašinėjanti J. Kraniauskaitė.

Jolita įsitikinusi, kad kiekvieną žmogaus gyvenimo periodą lydi vis kitokio pobūdžio literatūra, todėl išskirti vieną knygą yra labai sunku. Skaityti ji išmoko dar prieš pirmą klasę. Vaikystėje jai patikdavo istorijos apie šuniuką Pifą, o studijų metais mėgstamiausia knyga buvo Kalilio Džibrano “Pranašas”.

“Tada ši knyga man buvo savotiška biblija”, - prisiminė J. Kraniauskaitė. Šiuo metu ji labiausiai domisi moterų parašyta literatūra. Perskaitė visas Jurgos Ivanauskaitės, Izabelės Aljendė knygas. “Man patinka šių rašytojų asmenybės, jų gyvenimiška patirtis. Moterų aprašyti išgyvenimai man artimesni nei vyrų”, - sakė J. Kraniauskaitė. Dabar jai mielesni romanai nei psichologinė ar filosofinė literatūra. “Nenoriu, kad knygos mane mokytų, noriu tiesiog skaityti, džiaugtis ir rasti bendros patirties”, - įsitikinusi Jolita. Moteris niekada neskaito tos pačios knygos du kartus, nes ir gyvenime prie tų pačių dalykų stengiasi negrįžti. Todėl kai paskolinta knyga negrįžta, ji nesijaudina.

Perskaičiusi įdomią knygą, Jolita stengiasi susipažinti ir su autoriaus biografija, kad matytų, kaip asmenybės gyvenimas veikė jo kūrybą. Užsukusi į knygyną, J. Kraniauskaitė pasižiūri ir į perkamiausių knygų sąrašą. “Bet tik tam, kad pasitikrinčiau, ar tas knygas jau perskaičiau”, - sakė Jolita. Anot jos, vadinamieji “topai” nesuformuoja nuomonės, kurią knygą pasirinkti. Didesnę įtaką turi anotacijos ar draugų nuomonė. Dabar J. Kraniauskaitė norėtų perskaityti Henrio Milerio “Ožiaragio atogrąžas”, kad sužinotų, kuo ši knyga sudomino jos draugus.

Susidomėjusi Paulo Kueljo kūriniais, J. Kraniauskaitė niekaip nesulaukė, kada Lietuvoje pasirodys naujausias kūrinys “Vienuolika minučių”. Pašniukštinėjusi internete, ji rado šią knygą vienoje rusų svetainėje. Kueljo “Vienuolika minučių” – vienintelė knyga, kurią skaitė internete. “Internetas – viena iš galimybių greičiau perskaityti tą knygą, kurios kitur dar negali gauti. Tačiau nesinorėtų, kad knyga išnyktų”, - tvirtino Jolita.

Knygyne – retas svečias

Klaipėdos miesto vicemeras Vidmantas Plečkaitis prieš keletą metų kūrė scenarijų televizijos serialui “Kaimynai”. “Niekada nemaniau, kad gyvenime ką nors rašysiu. Man tai buvo didelis atradimas”, - sakė V. Plečkaitis. Jis dar tebejaučia simpatiją iš televizijos ekranų jau išnykusiai “Kaimynų” šeimynėlei, rašydamas net ėmė gyventi jų gyvenimą. Anot vicemero, tuomet jam geriausia mūza buvo žiniasklaidos priemonės. “Tiesiog atsiversdavau didžiausių dienraščių pirmuosius puslapius ir jau žinodavau, apie ką bus dar viena “Kaimynų” serija”, - pasakojo Vidmantas Plečkaitis, galvoje turintis naujų projektų, kuriuos tikisi įgyvendinti ateityje.

Pats rankose laikęs plunksną, uostamiesčio vicemeras pastaruoju metu knygoms nelabai randa laiko nuo tada, kai perskaitė Michailo Zoščenkos “Rinktinius raštus”. Paskutinį kartą knygyne jis buvo prieš trejus ketverius metus. “Tada pirkau brolių Vonakotų “Mikroekonomiką” ir “Makroekonomiką”. Abi knygas susidomėjęs perskaičiau”, - dalijosi įspūdžiais V. Plečkaitis. Vicemeras pastebėjo, kad sudarinėjami perkamiausių knygų “topai”, bet yra įsitikinęs, kad reklamuojami dalykai dažniausiai yra tarp blogiausių. Vidmanto Plečkaičio netraukia ir skaitymas internete.

Mėgstamiausia Klaipėdos miesto vicemero knyga – Balio Sruogos “Dievų miškas”. Šią knygą jis mielai skaitytų ir antrą kartą.

Sukaupė biblioteką

Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės vyriausioji gydytoja Violeta Baravykienė šiuo metu skaito tik periodiką bei specializuotus medicininius leidinius. “Važinėju po įvairias konferencijas, seminarus, o ir čia šimtai darbų laukia, tad knygoms laiko visai nerandu”, - sakė medikė. V. Baravykienė visada mėgo pirkti knygas, o viename knygyne yra “Knygų klubo” narė. Medikė nekreipia dėmesio į populiariausių knygų sąrašus. “Aš pati žinau, ko man reikia ir ką noriu perskaityti”, - sakė ji.

V. Baravykienės namuose sukaupta didžiulė biblioteka ne tik mokslinės, bet ir grožinės, pažintinės literatūros, žymiausių dailininkų paveikslų albumų. “Anksčiau mėgau skaityti romanus, kai kuriuos perskaičiau po du kartus. Dabar domiuosi pažintine literatūra: žymesnių žmonių biografijomis, meno albumais”, - pasakojo medikė, perskaičiusi visas “Siluetų” serijos knygas. Violeta Baravykienė visada apsidžiaugia, kai dovanų gauna knygą. “Pačios geriausios dovanos yra knygos ir gėlės, bet gėlės nuvysta, o knygos lieka visam gyvenimui”, - sakė medikė. V. Baravykienę labai pradžiugino neseniai dukrų dovanota knyga “Žemė iš paukščio skrydžio”.

“Topais” nesivadovauja

Tarp grupės “Atika” vokalisto Dariaus Žvirblio pirmųjų perskaitytų knygų – Vytautės Žilinskaitės “Robotas ir peteliškė”. Tačiau dabar labiau prisimena šios knygos iliustracijas, o ne siužetą. Dainininko paauglystę lydėjo Žiulis Vernas, o jaunystę – Erikas Marija Remarkas. Dabar “Atikos” vokalistas žavisi Aleksandru Bariku bei Džeku Keruaku.

Muzikanto įsitikinimu, pirmieji dvidešimt puslapių – raktas į visą kūrinį. “Didžiausia mistika man – Ernesto Hemingvėjaus “Kam skambina varpai”. Mažiausiai tris kartus bandžiau skaityti, tačiau sustodavau vis ties nelemtu aštuoniasdešimtuoju puslapiu. Gal aš per daug iš jos tikiuosi. Žodžiu, pasiliksiu ją ateičiai”, - pasakojo D. Žvirblis.

Į šiuolaikinę lietuvių literatūrą dainininkas žiūri skeptiškai. “Tiesą pasakius, beveik visą lietuvišką prozą ir poeziją skirstau į dvi dalis: į beviltišką romantizmą ir į kompleksuotai ambicingą modernizmą. Deja, mes dar gyvenam posovietiniais laikais, todėl nemažai to, ką teko girdėti ar skaityti nauja lietuviška, geriausiu atveju yra poza, o ne kūryba”, - įsitikinęs Darius.

Sauliaus Macaičio “100 žymiųjų pasaulio filmų” – paskutinė knyga, kurią muzikantas pirko. Apsilankęs knygynuose, Darius niekada nesivadovauja “topais”. “Iš patirties žinau, jog esantys “topuose” muzikiniai kūrinai nežavi nei idėjos originalumu, nei įtaigumu. Veikiau atvirkščiai. Todėl ir knygą renkuosi tokią, apie kurią mažai kalbama. Tik tuomet skaitau be jokio išankstinio nusistatymo”, - sakė grupės “Atika” muzikantas.