Klaipėdos jomarkai suviliojo tūkstančius

Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centro idėja organizuoti jomarkus pasiteisino su kaupu.

Šią vasarą prie „Meridiano“ šurmuliavę trys jomarkai sutraukė tūkstančius turistų ir vietos gyventojų.

Išbandė amatus

„Kiekvienas, apsilankęs Klaipėdos jomarke, galėjo pajusti, kuo jis skiriasi nuo mugės. Jomarko lankytojams svarbesnis tapo ne siekis įsigyti, bet poreikis bendrauti, domėtis, sužinoti. Amatininkai buvo apsupti lankytojų, kurie klausinėjo, siūlėsi patys vienokį ar kitokį amatą išbandyti. Patys lankytojai bandė austi juosteles, žiesti molį, lieti žvakes, drožti iš medžio... Smagu, kad amatą demonstravo ne tik seni, bet ir jauni žmonės, kurie įgūdžius perėmė iš savo tėvų ir senelių. Kiekvienas stengėsi parodyti tikrus gaminius, o ne kičą“, - apibendrino Etnokultūros centro vyresnioji specialistė Irena Niūniavaitė.

Gyrė žaislus

Molis, linas, gintaras, medis... Kruopščiai atlikti dirbiniai traukė žmones prie prekystalių. Klausinėjo apie kainas, derėjosi, pirko.

Paskutiniame jomarke medinių žaislų meistras Rimantas Jablonskis iš Skuodo džiaugėsi, jog pagaliau ir lietuviams nusibodo plastmasiniai kiniški žaislai. „Iš beržo padarytas daiktas – gyvas ir šiltas“, - medinius tankus, lėktuvus, automobilius ir kitus žaislus gyrė ponas Rimantas. Pasak jo, anksčiau medinukais daugiausia domėdavosi vien užsieniečiai. Dabar jau ir vietiniai. Jie irgi supranta, kad toks žaislas vertas didesnio pinigo, tad negaili už beržinį lėktuvą ir 20 litų suploti.

Pirko skanėstus

Pasak I.Niūniavaitės, daug šurmulio būta ir prie kulinarinio paveldo ženklą turinčių skanėstų gamintojų. Jie ne tik prekiavo produktais, pagamintais pagal senąsias lietuvių tradicijas, bet apie jas ir pasakojo.

Išties - kai kurie prekystaliai tiesiog lūžo. Rūkytos dešros ir kumpiai kvepėjo iš tolo, saldžiu geltoniu viliojo medaus indeliai, traukė artyn juodos duonos ir balto pyrago kepalai.

„Nėra mielių, tik ypatingas raugas. Duonelė augo kelias paras uosiniuose kubiluose, paskui buvo iškepta senovinėje krosnyje“, - trečiajame jomarke dienraščiui savo parduodamą produkciją gyrė Dalia Kupčinskienė, atvykusi iš Kauno rajono.

Ji sakė dalyvavusi visuose jomarkuose. Juose duonos ir pyrago gaminius vienodai noriai pirko ir turistai, ir vietos gyventojai. „Užsieniečiai kiek mažiau – juos kruiziniame laineryje sočiai primaitino“, - šyptelėjo ponia Dalia, pridūrusi, kad aguonų vyniotiniui turistai iš svetur vis tiek negalėjo atsispirti. Kas ėjo pro prekystalį, tas pirko.

Svečiai fotografavo

Pasak I.Niūniavaitės, kiekvieną Klaipėdos jomarką lankytojai priėmė ne kaip pasirodymą, bet kaip natūralią amatų dieną. „Visus sužavėjo folkloro kolektyvų koncertai, ypač užsieniečiai džiaugėsi dainuojančiais ir šokančiais vaikais. Svečiai lyg užkerėti stebėjo pasirodymus, patys įsitraukdami į šokius, mušė į taktą, skambant dainoms, fotografavo ir filmavo tautiniais drabužiais vilkinčius mūsų kolektyvų narius“, - įspūdžiais dalinosi Etnokultūros centro atstovė.

Paskutiniajame jomarke su antra puse vaikščiojusi turistė iš JAV Ingrida Steven „Klaipėdai“ neslėpė savo susižavėjimo. „Pirmąkart esu tokioje liaudiškas tradicijas atspindinčioje vietoje. Žavu“, - angliškai gyrė moteris, į Klaipėdą atplaukusi kruiziniu milžinu „Constellation“.

Sulaužė barjerus

Atrodo, kad jomarkuose rasta būdų suardyti kalbinius barjerus. „Pirmojo jomarko metu sužinoti apie lietuvių kulinarinį paveldą bei tradicinius amatus kiek sunkiau sekėsi mieste besilankantiems turistams, kadangi lietuvių kalbos jie nesuprato, o užsienio kalbas ne kiekvienas amatininkas moka. Antrojo ir trečiojo jomarko metu rasta išeitis - liaudies tradicijų puoselėtojai atvyko su pagalbininkais: kas su vaiku ar anūku, kas su giminaičiu ar su geru draugu, mokančiu susikalbėti angliškai. Tai padėjo ne tik sudominti atvykėlius, bet ir daugiau gaminių parduoti”, - sakė I.Niūniavaitė.