Vieni Kalėdų eglę įsivaizduoja kaip didžiulį medį, kiti tenkinasi maža eglute ar jos šakomis, kurios tinka kalėdinei puokštei sukurti.

Vazonuose – patogu

Pirmieji klientai eglaičių pradeda dairytis medelynuose jau lapkričio mėnesį. Pasirodęs sniegas, prasidėjęs adventas prieššventinius rūpesčius dar pagreitina. Kokios gi šventės be eglutės.

Jau kokį dešimt metų yra madingos vazonuose išaugintos kalėdinės eglutės. Vieniems patinka, kad tokią eglę patogu pastatyti, nereikia jokio stovo. Kitų pasirinkimą lemia noras išsaugoti medelį, vėliau pasodinti jį savo kieme. Yra žmonių, kurių sodybose auga jau visas buvusių kalėdinių eglių miškelis. Vazonuose išaugintų dekoratyvinių sodinukų šaknų sistema geriau išsivysčiusi, turi gerokai daugiau smulkių šaknelių, todėl eglutės kambaryje nemeta spyglių.

Šalies medelynai šventėms siūlo ne tik paprastąsias, bet ir dygiąsias, sidabrines bei serbines eglaites, taip pat ir kėnius. Kambariuose puikiai jaučiasi ir yra labai išvaizdžios baltosios eglės žemaūgės formos ‘Conica’ (žaliais, melsvais ar gelsvais spygliais), žemaūgės pušelės ar kadagiai, išauginti kaip bonsai.

Kodėl ne visos ištveria šventes

„Žiemą eglaitės beveik nevegetuoja, medelis tarsi užmiega, – pasakoja Raudondvario medelyno vadovė Rima Žebrauskaitė. – Įnešta į šiltą kambarį eglutė nubunda, ima leisti ūglius“.

R.Žebrauskaitė perspėja, kad augalo iš lauko negalima iškart nešti į šiltą aplinką. Kad nepatirtų šoko, spygliuotis turi būti pratinamas pamažėle. Pirmiausia jį reikia palaikyti vėsioje ir šviesioje vietoje, kurioje vyrauja apie 0–5 laipsnių temperatūra, paskui pernešti į 10–15 laipsnių temperatūros patalpą, tik vėliau – į šiltesnį kambarį.

Medelis nesulauks pavasario, jei šeimininkas pamirš jį laistyti arba, atvirkščiai, persistengs – laistys kasdien, kol supūdys šaknis. Laistyti reikia, tačiau saikingai, atsižvelgiant į kambario temperatūrą, vazono dydį ir į tai, kiek vandens eglutė sugeria.

Kaip sulaukti pavasario

Švenčių metu tenkančius išmėginimus geriau turėtų ištverti mažesnė eglutė.

Pasak augintojų, dažniausiai pavyksta išsaugoti paprastąją, dygiąją egles, pušaites, kadagius. Kėniai blogiau iškenčia eksperimentus, bet kantriesiems pavyksta ir juos išsaugoti.

Kalėdinį medelį po švenčių iš šilto kambario reikia perkelti į vėsesnę patalpą, kurioje vyrauja apie 0–5 laipsnių temperatūra, pvz., šviesų garažą, verandą. Pavasarį, kovo mėnesį, kalėdines eglutes galima išnešti į lauką, o vėliau – pasodinti į nuolatinę augimo vietą.

Tinkamai laistomas, tręšiamas medelis per metus gerokai paaugs ir sulauks kitų Kalėdų. Bus galima papuošti lauke.

Spygliuočių aromatas

Bendrovės „Jūsų sodui“ vadovas Petras Basalykas pastebi, kad net ir tie žmonės, kurie turi įsigiję dirbtines eglutes, ilgainiui pasiilgsta natūralaus spygliuočių kvapo. Daugelis jų įsigyja eglutės šaką ar jų vainiką, kartu į namus parsineša neprilygstamą miško aromatą. Jo negali pakeisti jokie sintetiniai purškalai.

Natūralų miško kvapą namuose užtikrina advento vainikai, kitos šventinės kompozicijos. Tokioms kompozicijoms Vakarų Europoje, JAV ypač populiarios mėlynojo kėnio (Abies nobiles) šakelės. Jos ilgai nenumeta spyglių, išsilaiko net iki Velykų ar ištisus metus. Ištisus mėnesius dekoratyvi kompozicija – graži dovana giminaičiams, bičiuliams bei bendradarbiams. Advento vainikas puikiai pakeičia ir kalėdinę eglutę.

Vietoj mėlynojo kėnio tinka ir Lietuvoje augančių spygliuočių – eglės, pušies, pocūgės, kadagio, tujos ar kitų rūšių kėnio – šakos, nors jų spygliai ne taip ilgai išsilaiko. Advento vainikui naudojamos ir mahonijos šakos. Vainikas puošiamas džiovintais lapais ir žiedais, šermukšnių, gudobelių bei kitomis uogomis, kankorėžiais, kaspinais, žvakėmis, varpeliais ir t. t.

Advento vainikas kabinamas ant durų ar šalia jų, prie lango, ant sienos, po šviestuvu, dedamas ant stalo.

„Jau ne pirmus metus artėjant šventėms pasiūlome įvairių meniškų, originalių rankų darbo kompozicijų iš spygliuočių, pavyzdžiui, iš mėlynojo kėnio šakelių sukomponuotas eglutes. Spygliuočių skleidžiamas aromatas dovanoja jaukumą, šilumą ir sukuria švenčių nuotaiką namuose“, – įsitikinęs P.Basalykas.