Koncertai baigėsi - tegyvuoja koncertai!

Baigėsi visą vasarą trukęs ir įvairiaspalvius muzikinius projektus siūlęs XIII Pažaislio muzikos festivalis. Didžiausio Kaune muzikinio renginio vadovai - festivalio koordinatorius Justinas Krėpšta ir meno vadovas Petras Bingelis - apžvelgia praėjusią vasarą ir kito festivalio perspektyvas.

- Kokie šie metai buvo festivaliui?

J.Krėpšta: - Šie metai nebuvo tokie rekordiniai kaip pernai, kai susirinko beveik 60 tūkst. klausytojų, bet vis dėlto sėkmingi. Gera programa, geri atlikėjai, ir oras pernelyg nenuskriaudė. Nuo programos priklauso labai daug. Publika, turėdama daugybę laisvalaikio pasirinkimo galimybių, vis dėlto renkasi mūsų koncertus, yra pamilusi festivalį. Žmonės tiki, kad atėję į koncertą gaus aukšto meninio lygio produktą, išgirs gerus atlikėjus. Tokią tradiciją ir siekiame išsaugoti.

Buvo ir klasikos, ir džiazo, skambėjo ir popmelodijos, ir afrikietiški ritmai.
Šiek tiek lietus pagąsdino. Bet festivalis vyksta gamtoje, turime prisitaikyti prie gamtos sąlygų. Galėtume visus koncertus sukišti po stogu, bet tada prarastume sąlytį su gamta, vasara. Todėl vis rizikuojame.

P.Bingelis: - Įspūdingas buvo atidarymo koncertas, kuriame skambėjo Karlo Orfo "Afroditės triumfas", atliekamas Kauno valstybinio choro ir Lietuvos valstybinio simfoninis orkestro, diriguojamo Gintaro Rinkevičiaus. Ne mažiau įdomus baigiamasis koncertas, kuriame skambėjo Pietro Mascagni opera "Kaimo garbė".

Bene įdomiausias eksperimentinis projektas - klasikines ir Lotynų Amerikos melodijas supynusi "Carmen Cubana" su soliste Lana Gordon. Tai taip pat buvo vienas lankomiausių festivalio koncertų - Vytauto Didžiojo universiteto koncertų salėje vyko trys koncertai, juose apsilankė beveik 2 tūkst. 500 žiūrovų. Išgirdome pageidavimų šį projektą atvežti į sostinę. Gali būti, kad kitais metais festivalis pasieks ir Vilnių.

Šiemet Pažaislio festivalio scenose koncertavo pianistai Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai, Petras Geniušas, violončelininkas Davidas Geringas, smuikininkas Pavelas Bermanas, po kelerių metų išvydome dirigentą Saulių Sondeckį, išgirdome mecosopraną Liorą Grodnikaitę, šiuo metu gyvenančią Londone.

- Kuo unikalus Pažaislio festivalis?

P.B: - Mes siekiame populiarinti gerą muziką. Siūlydami laiko patikrintą muziką ir gerus atlikėjus, norime suteikti žmonėms dvasinės stiprybės. Tokie festivaliai, kaip Pažaislio, sudaro šiokią tokią atsvarą visa užvaldžiusiai popmuzikai.

Pažaislio muzikos festivalis išsiskiria įvairių muzikinių žanrų aprėptimi, tačiau dominuoja klasika. Festivalis pateikia žanrų sintezę. Pažaislyje labai sunku atskirti džiazą, klasiką ir kita - viskas susilieja į vieną visumą. Žanrai čia neturi sienų.

J.K.: - Festivalis išsiskiria didele muzikine amplitude - šalia simfoninės ir kamerinės klasikinės muzikos, čia skamba džiazas, netradiciniai muzikiniai projektai.
Festivalio vardas pritraukia garsius užsienio atlikėjus. Kartelę iškėlėme aukštai. Dabar mūsų galvos skausmas - kaip išlaikyti pasiektą lygį, kaip pateikti kažką naujo, įdomaus, verto festivalio scenos. Kiekvienais metais papuošti festivalio programą kviečiame tarptautines žvaigždes. Kol kas galvojame, kokie deimantai Pažaislyje galėtų sublizgėti kitais metais.

- Ko galime tikėtis kito festivalio programoje?

P.B.: Kiekvienais metais atiduodame duoklę šiuolaikiniams lietuvių kompozitoriams - specialiai festivaliui užsakome muzikinius kūrinius arba suteikiame galimybę jų kūriniams pasiekti publiką. Taip šiemet Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje skambėjo Onutės Narbutaitės "Trys Dievo Motinos simfonijos". Šią tradiciją tęsime ir kitais metais.

Tęsime spektaklio Kauno pilyje tradiciją. Pernai sulytas ir žiūrovų beveik nepamatytas spektaklis "Kazimieras Sapiega" šiemet tapo vienu sėkmingiausių festivalio projektų. Į spektaklius prie Kauno pilies kiekvienais metais susirenka vis daugiau publikos. Istorinės dramos Lietuvos teatro scenose dabar beveik nestatomos, tai yra niša, kurią bent šiek tiek stengiamės užpildyti. Kitais metais spektaklį patikėsime statyti tam pačiam Vytautui Rumšui, kuris jau ne kartą statė arba kaip aktorius dalyvavo projektuose šioje erdvėje ir yra į ją įaugęs, nes erdvė - neįprasta ir gana problemiška. Nėra nei scenos, nei įprastų teatrinių dekoracijų. Kitais metais tą erdvę bandysime šiek tiek pakeisti - gal pavyks įrengti kelių aukštų sceną.

J.K.: - Koncertas - paprasčiau: parepetavai, ir viskas. O istoriniame spektaklyje iš pradžių galvojame, ką pristatyti, tuomet dirbame su tekstu, rašomas libretas, žiemą išdalijami tekstai aktoriams, jie mokosi tekstus. Spektaklio koncepcija turi būti iš anksto gerai apgalvota, nes repeticijoms lieka mažai laiko.

Bendraujame su muzikinėmis agentūromis, galvojame ir apie Jacques Lussier trio. Tai pasaulinė žvaigždė, pradėjęs groti Johanną Sebastianą Bachą, Ludwigą van Beethoveną, Maurice Ravelį džiazo stiliumi. Ir pardavė be galo daug kompaktinių plokštelių. Paskui jį daug kas pradėjo kopijuoti. Jo trio jau svečiavosi festivalyje, tačiau kitais metais J.Lussier švęs kūrybinės veiklos 50-metį, tai gera proga šį atlikėją vėl pasikviesti.

P.B.: - Pažaislio erdvei labai tiktų Leonardo Bernsteino mišios, turinčios ir popmuzikos bruožų. Labai įspūdingas kūrinys, tačiau jam atlikti reikia labai gerų atlikėjų, kurių Lietuvoje beveik nėra. Jei rasime atlikėjus, tikrai pristatysime publikai. Šiam pastatymui reikia trijų chorų, septynių solistų.

Festivalis turi trauką, mus kviečia ir kiti miestai, miesteliai, prašo atvežti mūsų projektus. Plungėje M.Oginskio akademinės muzikos festivalio atidaryme lietuviškai ir su kitais solistais pristatėme operą "Kaimo garbė". Sulaukėme prašymų, kad savo projektų atvežtume ir į Panevėžį - ten taip pat stiprus klasikinės muzikos poreikis, o rimtų koncertų beveik nevyksta. Žmonės važiuoja į kitus miestus pasiklausyti gero koncerto. Gali būti, kad kitais metais festivalis pasieks ir Panevėžį.

Išsaugosime ir muzikos neįprastose erdvėse tradiciją. Bus tęsiami koncertai dvaruose, nepamiršime ir Pociūnų aerodromo, Kauno IX forto muziejaus, Kauno jachtklubo.

- Gal su kai kuriais atlikėjais jau vedate derybas dėl kitų metų?

P.B.: - Kitų metų festivalį planuoti labai sunku dėl finansinių priežasčių. Visi laukia ekonominės krizės, nežinome, kiek kils honorarai atlikėjams, todėl sudėtinga planuoti festivalio biudžetą, kviesti žvaigždes. Bet kokiu atveju nemokamų koncertų tradiciją išsaugosime.

J.K.: - Kviesdami ryškiausias festivalio žvaigždes bandome prisiderinti prie jų maršrutų, pasidalyti jais su kitais festivaliais, kad jų koncertai mums šiek tiek pigiau kainuotų - kad vien kelionės išlaidos nebūtų stulbinamos. Turime bendrų projektų su Vilniaus festivaliu, Kristupo vasaros festivaliu. O publikos užtenka visiems.

Populiariausi koncertai
Atidarymo koncertas Pažaislyje. Skambėjo Carlo Orffo sceninė kantata "Afroditės triumfas", grupės "Pink Floyd" muzikos motyvai - 6 tūkst. klausytojų.
Spektaklis Kauno pilyje "Kazimieras Sapiega" - 5 tūkst. žiūrovų.
Uždarymo koncertas Pažaislyje. Skambėjo Pietro Mascagni opera "Kaimo garbė" - 3 tūkst. klausytojų.