„Šiandien esame tokiose pirminėse diskusijose, nes vis dėlto reikia suprasti, kad tokį reguliavimą turėsime suderinti ir su Europos Sąjunga, kas yra labai labai imlu laikui“, – šią savaitę BNS sakė ministras.
Jo teigimu, artimiausiu metu ministerijoje darbą pradės šiam klausimui sudaryta darbo grupė.
„Kadangi tai yra svarbus klausimas, norisi į tai pasižiūrėti atsakingai. Ministerijoje pradedame tokias pirmąsias esmines diskusijas, kaip tai galėtų atrodyti, ir turbūt greitu metu darbo grupė pradės dirbti ir rengti galimybes, kaip tas finansavimo mechanizmas galėtų atrodyti. Ir tada seks derinimo procedūros“, – sakė L. Alsys.
Jis tvirtino, kad jokių terminų naujam modeliui sukurti nenustatyta.
„Didesnį didesnį dėmesį skiriame kokybiškam darbo atlikimui. Tebūnie tai pareikalaus ir ilgesnio laikotarpio, bet tikslas ir noras yra, kad tai būtų su visais suderintas pats optimaliausias, geras sprendimas“, – pabrėžė kultūros ministras.
Jis patvirtino, kad 2027 metais visuomeninis transliuotojas sulauks 2025 metų lygio finansavimo – tokio, koks numatytas šiuo metu galiojančiame įstatyme.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat sakė, kad būtina sukurti naują LRT finansavimo modelį, kuris, anot ministro pirmininko, neturėtų būti susietas su akcizais. Pasak Vyriausybės vadovo, visuomeninio transliuotojo biudžetas turėtų būti pririštas prie ekonomikos auginimo.
BNS rašė, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje Seimas priėmė LRT įstatymo pataisą, pagal kurią 2026–2028 metams įstaigos finansavimas užšaldomas 2025 metų lygyje.
Nacionalinio transliuotojo biudžetas šiemet siekia 79,6 mln. eurų, toks jis išliks 2027 ir 2028 metais.
Nuo 2029 metų LRT kasmet būtų skiriama 0,75 proc. surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. iš akcizo surinktų pajamų.
Iki šių metų nacionalinis transliuotojas gaudavo 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
Konstitucinis Teismas 2020 metais ir anksčiau yra išaiškinęs, kad nustatydamas LRT finansavimo modelį įstatymo leidėjas privalo užtikrinti, jog planuojant ir tvirtinant valstybės biudžeto asignavimus įstatyme nustatytai misijai įgyvendinti visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl savo veiklos.
Anot teismo, jeigu vienintelis reikšmingas LRT finansavimo šaltinis būtų valstybės biudžeto lėšos, nuo Vyriausybės ir Seimo valios priklausytų nacionaliniam transliuotojui skiriamų lėšų suma ir tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos pažeisti institucinį bei redakcinį nepriklausomumą, o tuo pačiu – ir Konstitucijoje įtvirtintą visuomenės interesą būti informuotai.
Naujausi komentarai