KUO YPATINGA ŠI KĖDĖ?

Iš pirmo žvilgsnio tai – tik kėdė. Bet šis, atrodo, buityje toks įprastas baldas – ne tik išskirtinio dizaino. Nepaprasta ir šios kėdės istorija.

Kaip sako dabartinis šios kėdės šeimininkas kaunietis Andrius Liakas, ši žymaus tarpukario modernizmo architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio kurta Tautinio stiliaus kėdė 1937 m. buvo pagaminta Pramonės ir amatų rūmų posėdžių salės baldų komplektui.

"Integruojant tradicines lietuviškų liaudies baldų formas pagrindiniu kėdės akcentu tapo stilizuotas obuolio siluetas atloše. Tiesa, jis tiek susintetintas, kad sudaro vientisą visumą su funkcionaliu minimalistinių formų baldu", – į akį krentantį baldą apibūdina A.Liakas, Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas.

Pasak jo, pagal V.Landsbergio-Žemkalnio projektą Pramonės ir amatų rūmų posėdžių salei Jono Vainausko baldų fabrikas pagamino apie 100 tokių kėdžių. Nuotraukoje esančios kėdės numeris yra 42.

Pasak dabartinio baldo savininko, okupacijos, itin skaudžiai palietusios Lietuvos kultūrą, buvo negailestingos ir šiam baldų komplektui. V.Landsbergis-Žemkalnis savo memuaruose rašydamas apie Pramonės ir amatų rūmus užsiminė ir apie baldus. "Skaudu prisiminti, kaip vokiečių okupacijos metu hitlerininkai išplėšė vertingiausius pastato elementus – puikias originalias duris, baldus ir kitką", – rašo V.Landsbergis-Žemkalnis knygoje "Iš atminties ekrano".

"Kėdę 1994 m. man, senienomis besidominčiam paaugliui, kartu su keliomis kelioninėmis skryniomis ir drabužių spinta padovanojo senelės draugė Malvina", – sako A.Liakas.

Anot jo, ši lenkų kilmės moteris karo metais dirbo tarnaite pas vokiečius mokytojus, bent jau pati taip pasakojo, gyvenusius Kaune. Laisvės al. 27 name esančiame bute. Istorijos peripetijos nulėmė, kad po karo Malvina liko gyventi šeimininkų bute esančiame kambaryje ir taip paveldėjo dalį jų paliktų baldų, tarp kurių buvo ir ši kėdė. Kaip pasakoja A.Liakas, sovietiniais laikais kraustydamasi į naujai paskirtą butą Taikos prospekte, ji baldų nepaliko – kėdė nukeliavo į daugiabučio namo rūsyje buvusį sandėlį ir jame saugiai išbuvo kelis dešimtmečius.