Milžiniškas darbas
„Esame šalis, kuri labai išsiskiria savo turtinga kultūra. Noriu pasidžiaugti ir padėkoti kultūros sektoriui, kuris atlieka milžinišką darbą, kad kultūra būtų gyvybinga, besikeičianti, kad menininkai ir kultūros sektorius būtų be galo stiprus, energingas ir pilietiškas“, – dėkojo ministras.
Gyvenantis Kaune, vadovavęs projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” Kauno rajone įgyvendinimui, L. Alsys, viešėdamas „Kauno dienos“ studijoje, įvertino, kad šią galimybę Kaunas ir Kauno rajonas išnaudojo su kaupu – kultūrinis gyvenimas įgavo naują kvėpavimą, tęsiamos ir toliau plėtojamos pradėtos iniciatyvos, festivaliai.
Yra ir nematomas poveikis. Padidėjusios kultūros sektoriaus atstovų kompetencijos, drąsa bendradarbiauti tarpusavyje ir su užsieniu sukėlė kultūrinio turinio pokytį visoje Lietuvoje ir tampa svarbiu ilgalaikiu palikimu.
Pasenęs stereotipas
L. Alsys pripažįsta, kad naujoji ministerijos vadovybė iš kultūros bendruomenės gavo pasitikėjimo kreditą.
„Suprantu tą lūkestį, susijusį ne tiek su mano asmeniu, kiek su ministerijos veikimu šią akimirką. Stengiuosi, kad kiekvienas žingsnis būtų labai stipriai pamatuotas“, – teigė ministras, pridūręs, kad kultūros politikos sprendimai dažnai yra susiję su valstybės vertybėmis ir prioritetais. Beje, be kasdienių ministerijos darbų jam su komanda teks ir Lietuvos pirmininkavimo ES darbotvarkės dozė.
Sakė suprantąs, kad pagrindinis bendruomenės lūkestis – kad ministerija grąžintų kultūros sektoriui ramybę, kad būtų labai aišku, kuria kryptimi einama. Anot jo, politikų užduotis yra girdėti kultūros bendruomenę, kartu ieškoti sprendimų ir prisiimti atsakomybę už ilgalaikę kryptį, ne tik kuo daugiau padaryti, bet ir išlaikyti aiškią kryptį.
Įtampos ir protestai
Kalbėdamas apie pastarųjų metų įtampas kultūros lauke, ministras pabrėžė, kad kritika politikų adresu yra būtina, tačiau Lietuvai svarbu išlaikyti gebėjimą diskutuoti net ir tada, kai nuomonės išsiskiria.
„Diskusijos ministerijoje vyksta nuolat. Aš kitaip neįsivaizduoju darbo ir to, kaip galėtume priimti šiam sektoriui tinkamus sprendimus. Visi ministerijoje priimami sprendimai yra be galo kompleksiniai. Dažniausiai jie apima ne tik tam tikrą biurokratinį reglamentavimą, bet ir vertybes, valstybės prioritetus. Tai sudėtingi klausimai, kurių ministras niekada negalės už uždarų durų priimti vienas“, – sakė L. Alsys.
„Todėl labai džiaugiuosi ir vertinu kultūros sektorių, kad jis eina į diskusiją. Labai noriu tikėti, kad sektorius mato ir mūsų pastangas atsiverti, diskutuoti ir būti tais, kurie girdi sektorių. Norime aiškiai pasakyti, kad ministerija bus ta, kuri kovos už sektorių ir stengsis dėl jo. Tai sunkūs procesai, reikalaujantys daug laiko, tačiau neabejotinai būtini“, – teigė ministras.
Džiaugiasi, kad protestai visai valstybei parodė, kad Lietuvoje yra tikrai stipri pilietinė visuomenė, kad kultūros bendruomenė nėra nuo valstybės gyvenimo atsiribojusi grupė, kad dauguma suprato, jog stereotipas apie nuo politikos ir visuomenės atitolusį, savo burbule užsidariusį menininką jau yra gerokai pasenęs.
UNESCO vs plėtra
Pokalbyje nemažai dėmesio skirta Kaunui ir jo tarpukario modernizmo architektūrai. Ministras sakė esantis susipažinęs su rengiamu planu, kuriuo siekiama apsaugoti UNESCO pasaulio paveldo statusą turintį Kauno tarpukario modernizmo architektūros paveldą.
Diskusijų kelia tai, kaip griežti apsaugos reikalavimai galėtų paveikti miesto plėtrą ir aukštybinių pastatų statybą Naujamiesčio bei Žaliakalnio teritorijose.
L. Alsio manymu, svarbiausia į diskusiją įtraukti specialistus, Kultūros paveldo departamentą, ministeriją, savivaldybę, verslo ir kultūros bendruomenes. „Turime surasti bendrą konsensusą“, – kalbėjo ministras.
Jis neįžvelgė prieštaros tarp paveldo apsaugos ir miesto plėtros. Priešingai, L. Alsio teigimu, gerai parengtos apsaugos priemonės turi leisti išsaugoti vertingą istorinį miesto audinį ir kartu suteikti miestui galimybę augti.
Ministras kaip pavyzdžius paminėjo kitus Europos miestus, kuriuose derinama paveldo apsauga ir šiuolaikinė urbanistinė plėtra. „Paveldo apsauga neturėtų būti tokia, kuri kala pleištą miesto audinyje ir stabdo jo plėtrą“, – sakė L. Alsys.
Už rotaciją
Kitas Kauno kultūros lauke daug dėmesio sulaukęs klausimas – nesėkmingas „Auros“ šokio teatro vadovo konkursas. Kandidatavo tik dabartinė vadovė Birutė Letukaitė, bet teatrą įkūrusi ir jį atvedusi iki pasaulinių aukštumų choreografė, vertintojų teigimu, netinkama toliau eiti šias pareigas.
L. Alsys pabrėžė, kad konkretaus konkurso detalių nežino ir nenorėtų vertinti jo rezultatų, tačiau pripažino ypatingą B. Letukaitės vaidmenį „Auros“ istorijoje. Vis dėlto mano, kad pats konkursų principas yra būtinas, ir tikisi, kad ir naujasis teatro etapas išliks reikšmingas Kauno ir Lietuvos kultūrai.
Taip pat pasisakė už vadovų kadencijų ribojimą nacionalinėse kultūros įstaigose. Pasak ministro, rotacija leidžia į sistemą ateiti naujiems žmonėms, ugdyti naujus lyderius ir atverti įstaigoms galimybę pradėti naujus veiklos etapus.
Saugumo dalis
Daug dėmesio ministras skyrė ir regioninei spaudai bei jos pasiekiamumui. Mažėjantis laikraščių prieinamumas regionuose, L. Alsio manymu, yra ne vien žiniasklaidos kaip verslo problema.
„Jeigu mes neužpildome eterio, eterį užpildys kas nors kitas. Ir tai nebūtinai bus draugiškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusios jėgos“, – teigė L. Alsys.
Jis išsakė nuomonę, kad valstybė turi ieškoti būdų, kaip užtikrinti patikimos informacijos pasiekiamumą žmonėms, ypač tiems, kuriems internetas nėra pagrindinis informacijos šaltinis.
Ministras atkreipė dėmesį ir į Lietuvos pašto vaidmenį ir pasirinktą poziciją pristatant periodinę spaudą. Jo teigimu, valstybės mastu ši paslauga neturėtų būti vertinama vien kaip kaštų klausimas.
„Kiekvienas pristatytas leidinys žmogui, kuriam yra sunku pasiekti spaudą, sunku gauti žinias kokiais nors kitais būdais, yra vienas iš valstybės saugumo elementų“, – akcentavo L. Alsys. Deja, pagal Lietuvos pašto kainyną, platinimo išlaidos laikraščiams ir žurnalams tapo sunkiai įkandamos.
Kiekvienas pristatytas leidinys žmogui, kuriam yra sunku pasiekti spaudą, sunku gauti žinias kokiais nors kitais būdais, yra vienas iš valstybės saugumo elementų.
Patikima žiniasklaida, kalbėjo ministras, tampa atsvara dezinformacijai, socialiniuose tinkluose plintančioms spekuliacijoms ir konspiracijos teorijoms, tad, anot jo, valstybė „neturi prabangos sau leisti atsitraukti“ nuo žiniasklaidos prieinamumo klausimo.
Naujausi komentarai