Toks sprendimas priimtas šią savaitę per komisijos posėdį, apie jį visuomenę turėjo informuoti Kultūros ministerija, tačiau to nepadarė.
Penktadienį Kultūros ministerijos atstovai BNS informavo neplanuojantys skelbti jokio Nacionalinių premijų komisijos pranešimo.
Komisijos pranešimą išplatino jos pirmininkas Arūnas Gelūnas.
„Šis sprendimas nėra formalaus ar protokolinio pobūdžio pakeitimas. Tai sąmoningas, vertybiškai pagrįstas komisijos apsisprendimas, atliepiantis šiuolaikinį kultūros lauko jautrumą, meno autonomijos sampratą ir platesnį požiūrį į kultūros vaidmenį demokratinėje visuomenėje“, – teigiama jame.
Pareiškime pažymima, kad šiuo sprendimu komisija siekia pabrėžti, jog nacionalinių premijų turinys, jų prasmė ir simbolinė galia pirmiausia kyla iš kultūrinės terpės, o ne iš politinės reprezentacijos konteksto.
Jame taip pat akcentuojama, jog šis sprendimas nėra nukreiptas prieš valstybės institucijas ar jų vaidmenį kultūros politikoje. Priešingai – tai kvietimas aiškiau atskirti, bet kartu ir pagarbiai suderinti skirtingas valstybės gyvenimo sritis.
„Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo nuostatose nėra parašyta, kas ir kur teikia premiją. Komisija nusprendė premijos teikimą grąžinti į kultūros įstaigas ir pasirinko Sapiegų rūmus kaip vietą, kurioje būtų gražiausia tai padaryti“, – BNS sakė komisijos narė, nacionalinės premijos laureatė Agnė Narušytė.
„Tai vieta, kur susitinka kultūra su istorija, ir tai leidžia mums simboliškai kalbėti apie tai, jog ir laureatų darbai atlaiko laiko išbandymus. Be to, būtų pabrėžiamas kultūros lauko autonomiškumas, skirtingumas nuo politikos ir atribotas nuo tokių reprezentacinių funkcijų, kurias politikai pasitelkia, kai jiems reikia, o kai nereikia, gali ignoruoti kultūros bendruomenę, kaip šiemet paaiškėjo“, – teigė ji.
A. Narušytės teigimu, nuostatuose nekalbama ir apie tai, kas teikia premijas.
„Mes nemanome, kad šiuo metu prezidentas turėtų teikti Nacionalines kultūros ir meno premijas, nes būtent prezidentas suformavo šią valdančiąją daugumą, kurią sudaro ne tik daugiausia rinkėjų balsų laimėję socialdemokratai, bet ir partija „Nemuno aušra“, o jos lyderis – teistas už antisemitizmą ir yra sulaužęs Konstituciją. Būtent šiai partijai buvo išmainyta Kultūros ministerija, nepaisant kultūros bendruomenės protestų“, – BNS kalbėjo komisijos narė.
Anot jos, nors galiausiai Kultūros ministerija atiteko socialdemokratams, prezidentas G. Nausėda nieko nepadarė, kad ištaisytų padėtį.
„Todėl kartu su visa kultūros bendruomene, su kitais kultūros bendruomenės nariais, išreiškusiais panašią poziciją, manau, kad ir komisijos nariai sutiktų – aš sakau savo nuomonę, negaliu už visus kalbėti – jog nedera prezidentui šiemet teikti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatams, kuriuos mes išrinkome kaip labiausiai vertus mūsų bendruomenės atstovus“, – teigė menotyrininkė.
„Jeigu prezidentas išdavė kultūros bendruomenę, tai būtų toks apsimetinėjimo aktas, jeigu jis dabar šypsotųsi ir teiktų premiją“, – pridūrė ji.
Kas turėtų teikti premijas, komisija nėra nusprendusi.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai paprastai teikiami Prezidentūroje Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse. Jas dažniausiai teikdavo pareigas einantis prezidentas.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.
Kasmet skiriamos šešios 800 bazinių socialinių išmokų dydžio premijos. Kitąmet tai bus beveik 60 tūkst. eurų.
BNS rašė, kad gruodį paskelbta, jog Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas ir kino režisierius Ignas Miškinis, operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris ir dailininkė Laisvydė Šalčiūtė.
Naujausi komentarai