Paryžiaus Per Lašezo kapinėse ant Oskaro Wildo (Oslaro Vaildo) kapo trečiadienį po restauracijos atidengtas paminklas, kurį nuo aistringų rašytojo ir dramaturgo gerbėjų bučinių saugos naujas stiklinis užtvaras.

O.Wilde'o kapą lankydavę jo talento gerbėjai taip nubučiavo elegantišką 1900 metais be skatiko kišenėje Paryžiaus viešbutyje mirusio rašytojo paminklą Per Lašezo kapinėse, kad lūpdažių paliktos dėmės nenuplaunamai buvo įsigėrusios į paminklo akmenį.

Remiantis Airių kultūros centru, skulptoriaus modernisto Jacobo Epsteino (Džeikobo Epštaino) sukurtas antkapis, ant kurio vaizduojamas asiriškas angelas, beveik nepakitęs išsilaikė iki 1985 metų, tik angelo genitalijos buvo atkirstos.

Dėl brangiai atsieinančių paminklo valymo nuo augančio grafiti sluoksnio darbų O.Wilde'o palikuonys, draugai ir testamento vykdytojas Robertas Rossas (Robertas Rosas) pasistengė, kad antkapis atsidurtų istorinių paminklų sąraše.

Buvo tikėtasi, kad už paminklo niokojimą numatyta tūkstančių eurų bauda atbaidys „Doriano Grėjaus portreto“ (The Picture of Dorian Gray) autoriaus gerbėjus.

Vėliau grafiti piešinius pakeitė kur kas kas didesnį nerimą keliantis lankytojų įprotis, kuris atsirado 1999 metais kažkam „prilipdžius“ pirmą raudono lūpdažio bučinį ant menininkui estetui skirto paminklo. Po to minios rašytojo gerbėjų pradėjo plūsti į Paryžių aplankyti jo kapo.

„Lūpų dažų riebalinis pagrindas giliai įsiskverbia į akmenį riebalų “šešėlis„ išlieka matomas net ir po to, kai pats dažo pigmentas išblunka“, - sakoma Airių kultūros centro pareiškime.

O.Wildas iš Londono išvyko išėjęs iš kalėjimo, kuriame dvejiems metams buvo atsidūręs už homoseksualius santykius, kurie Viktorijos laikų bendruomenės akimis buvo nusikaltimas. Po šių išgyvenimų rašytojas taip ir neatgavo kūrybinio įkvėpimo, dėl kurio buvo tapęs be galo populiarus nors kartais ir prieštaringai vertinamas dramaturgas.

Gerą reputaciją praradęs airių rašytojas mirė nuo meningito viename Paryžiaus viešbutyje. Ten savo kambaryje prieš mirtį jis rašė: „Mano sienos apmušalas ir aš kaunamės mirtinoje dvikovoje. Vienas iš mūsų kris“.  Po mirties O.Wildui buvo surengtos „šeštos klasės laidotuvės“ ir jo palaikai atgulė už Paryžiaus esančiose kapinėse.

Jo draugai, o ypač jo literatūrinio palikimo saugotojas R.Rossas pasistengė, kad O.Wilde'o bankrotas būtų atšauktas, nupirko plotą garbingesnėse Per Lašezo kapinėse ir ten perkėlė O.Wilde'o palaikus.

Po mirties 1950 metais R.Rossas buvo palaidotas tame pačiame kape, kuris yra vienas labiausiai turistų lankomų kapinėse, nors ne toks patrauklus kaip ne kartą suniokotas 1971 metais Paryžiuje mirusio grupės „Doors“ vokalisto 27 metų Jimo Morrisono (Džimo Morisono) kapas.

Restauruotas O.Wilde'o antkapis atidengtas, praėjus lygiai 111 metų nuo jo mirties. Jo atidengime dalyvavo Airijos ir Prancūzijos pareigūnai, taip pat ir vienintelis O.Wilde'o vaikaitis Merlinas Hollandas  (Merlinas Holandas) bei britų aktorius Rupertas Everettas (Rupertas Everettas), vaidinęs 2002 metų filme „Kaip svarbu būti rimtam“(The Importance of Being Earnest).