Vilniaus festivalio ženklas: atlikėjai varžosi tarpusavyje dėl teisės koncertuoti, publika graibsto bilietus
Dvyliktus metus vykstantis Vilniaus festivalis užkariavo žiūrovų širdis – vos pasirodę bilietai į jo koncertus iškart iššluojami. „Pagaliau patekome į pasaulio kultūros žemėlapį“, – džiaugėsi festivalio vykdomoji ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė.
Išsikovojo atlikėjų pasitikėjimą
Kai prieš dvylika metų entuziastai sumanė rengti Vilniuje muzikos festivalį, kuriame dalyvautų garsiausi Lietuvos ir pasaulio muzikantai, jų ambicijomis mažai kas tikėjo. „Muzikantai nežinojo, kur yra Lietuva, daugelis siedavo ją su Ryga. Nepasitikėjo mūsų sugebėjimais organizuoti renginius, priimti svečius, užtikrinti finansavimą. Dabar išsikovojome tokią padėtį, kad orkestrai ir solistai varžosi tarpusavyje, kurie galės pas mus koncertuoti“, – šypsojosi R.Prusevičienė.
Festivalio krikštatėviu jo organizatoriai didžiuodamiesi vadina legendinį violončelininką, dirigentą Mstislavą Rostropovičių. Jis nepasididžiavo diriguoti lietuviškam baletui „Romeo ir Džuljeta“ dar pirmaisiais festivalio metais. Lietuvių kompozitorė Onutė Narbutaitė 1999 m. parašė kūrinį penkiems solistams. Kai jį atliko penkios pasaulinio garso žvaigždės iš skirtingų šalių, juos suskubo kviestis kiti užsienio festivaliai.
„Iš pradžių atvykdavo svečiai iš artimesnių šalių. Dabar sulaukiame muzikantų ir iš Tolimųjų Rytų, Brazilijos, Izraelio, kasmet pas mus groja džiazo atlikėjai iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Vilniaus festivalyje nebuvo tik muzikantų iš Australijos ir Afrikos: australai apskritai retai važiuoja į Europą, nes labai brangu, o Afrikoje vyrauja liaudies muzika, tai – ne mūsų žanras“, – plačia festivalio geografija džiaugėsi R.Prusevičienė.
Paženklintas sėkme
Vilniaus festivaliui reklamos nebereikia. Informacija apie parduodamus bilietus pasirodė tik organizatorių interneto puslapyje, o po dviejų savaičių į atidarymo renginį visos vietos jau buvo užimtos. Į kitus festivalio renginius bilietai taip pat sparčiai tirpsta. „Publika labai gerai reaguoja. Festivalis jau turi savo ženklą. Kartą girdėjau šnekant du jaunus žmones. Vienas klausė kito, ar jis yra buvęs Vilniaus festivalyje, ir ragino būtinai nueiti“, – pasakojo Filharmonijos direktorė.
Tarp publikos numylėtinių – atlikėjai iš Rusijos altininkas Jurijus Bašmetas, Latvijoje gimęs smuikininkas Gidonas Kremeris, didžiulio dėmesio ir palaikymo sulaukiantys lietuvių pianistai Petras Geniušas ir Mūza Rubackytė. „Tokius džiazo muzikantus, kaip jau antrą kartą į Vilnių atvykstantis klavišininkas Chickas Corea ar gitaristas Al Di Meola, būtų galima į Lietuvą kviesti net kelis kartus, klausytojų pakaktų, bet tokių galimybių neturime. Vien Karališkojo Londono simfoninio orkestro koncertui, kuris vyks per festivalio atidarymą, rengėmės ne mažiau kaip pusmetį“, – užkulisių darbus aiškino festivalio direktorė.
Jungia skirtingas kultūras
Šiais metais festivalis skirtas Europos kultūrų dialogo metams – bendrauti su skirtingų kultūrinių tradicijų, stilių, mokyklų ir mąstysenos žmonėmis. Sausio 8 dieną Liublianoje Vilniaus festivalio organizatoriai pasirašė deklaraciją dėl visų Europos festivalių bendradarbiavimo, dialogo ir tolerancijos skatinimo.
„Juk net vykstant karams meno festivaliai leisdavo be sienų keliauti muzikantams ir klausytojams“, – sakė R.Prusevičienė.
Prisijungęs prie šios programos kaip dovaną Vilniaus festivalis gavo Amsterdamo džiazo orkestro koncertą. Paprastai jo kaina būtų neįkandama, tačiau, padedant Europos Sąjungai, patys muzikantai pasisiūlė atvykti už kur kas kuklesnę pinigų sumą. Amerikiečių džiazroko grupė „Return to forever“ taip pat patys pasisiūlė atvykti ir surengti Vilniuje pirmąjį Europos turo koncertą.
Glaudžiai Vilniaus festivalis bendradarbiauja su Italų kultūros institutu. Atidarymo koncertui programą buvo parengęs italų dirigentas Daniele Gatti, tačiau, pastarajam netikėtai susirgus, jį pakeis amerikietis Johnas Axelrodas.
„Šiais metais klausytojų laukia tikras žvaigždžių lietus, tačiau ir po to mes nesustosime, nes turime dar labai daug įdomių pasiūlymų“, – intrigavo R.Prusevičienė.
Nacionalinė filharmonija
Birželio 11 d. 19 val. – Fortepijono rečitalis. Mūza Rubackytė. Ferenczas Lisztas. Iš ciklo „Klajonių metai“.
Birželio 14 d. 19 val. – Trys Dievo Motinos simfonijos. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, kamerinis choras „Aidija“, dirigentas Robertas Šervenikas. Onutė Narbutaitė. „Trys Dievo Motinos simfonijos“.
Birželio 18 d. 19 val.– Senosios muzikos vakaras. Ansamblis „Cappella Cervantina“ (Meksika), vadovas ir solistas Horacio Franco (išilginė fleita). XVI–XVIII a. Meksikos ir Ispanijos kompozitorių vokalinė bei instrumentinė muzika.
Birželio 21 d. 19val. – Tie patys ir kitokie „Metų laikai“. Lietuvos kamerinis orkestras, solistas Julianas Rachlinas (smuikas, Austrija). Antonio Vivaldi, Astoras Piazzolla.
Birželio 26 d. 19 val. – Džiazas Filharmonijoje. Concertgebouw džiazo orkestras (Nyderlandai).
Birželio 27 d. 19 val. – Leonardo Bernsteino gimimo 90-mečiui. Šlėzvigo-Holšteino festivalio orkestras (Vokietija), solistas Danielis Mulleris-Schottas (violončelė, Vokietija), dirigentas Christophas Eschenbachas (Vokietija). Leonardas Bernsteinas, Antoninas Dvořákas, Piotras Čaikovskis.
„Utenos“ pramogų arena
Liepos 2 d. 19 val. – Džiazo publikos favoritai sugrįžta. „Return to forever“ (JAV): Chickas Corea (klavišiniai), Stanley Clarke (bosinė gitara), Al Di Meola (gitara), Lenny White (mušamieji).
Naujausi komentarai