Pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo faksimilės bus išdalintos mokykloms, muziejams, bibliotekoms

Faksimilės atkūrimą, bendradarbiaudamas su Saksonijos žemės archyvais ir Drezdeno universiteto biblioteka, inicijavo Vilniaus „LITUA Rotary“ klubas, savo pavadinimui pasirinkęs būtent Kvedlinburgo analuose užfiksuotą Lietuvos pavadinimą.

Faksimilė yra tiksli dokumento, knygos, meno kūrinio kopija, gaunama spaudos, fotografijos ir kitais būdais.

„Norėjome, kad Lietuva apie savo istorijos pradžią galėtų ne tik skaityti vadovėliuose, bet ir pamatyti. Kad tai būtų ne abstrakti data, o tikras, gyvas dokumentas“, – rašoma šią savaitę išplatintame pranešime.

Kaip teigia klubas, iš viso padaryta 150 faksimilių egzempliorių.

Po vieną gavo kiekvienas klubo narys ir ją galės padovanoti savo mokyklai, kurią baigė. Likusias kopijas planuojama perduoti muziejams, kelioms bibliotekoms, viena faksimilė padovanota Vilniaus universitetui.

„Mums svarbu, kad faksimilės būtų eksponuojamos kuo daugiau organizacijų, bibliotekų ir švietimo įstaigų, nes per jas pasieks daugiau žmonių“, – sakė klubo bendraįkūrėjas ir prezidentas Mykolas Sabaitis.

Faksimilių skaičius, M. Sabaičio teigimu, pasirinktas neatsitiktinai – jis atitinka prieinamumo algoritmus.

Klubo teigimu, atsižvelgiant į Lietuvos populiacijos dydį, 150 dokumento egzempliorių užtikrins, kad gyventojai turės galimybę pamatyti ne paprastą kopiją, o pavartyti faksimilę su maksimaliai autentiškai atkurtu popieriumi, spauda ir įrišimu.

Pasak pranešimo, didžiausias galimas faksimilių skaičius pasaulyje, atsižvelgiant į dideles populiacijas, gali siekti 900 egzempliorių – daugiau jų niekada negaminama.

Faksimilių išleidimą klubas finansavo iš narių lėšų, jas sukūrė Kamilė Kalibataitė.

„Jei dokumentą, formavusį mūsų tautos identitetą, turime tik vieną ir jis sunaikinamas ar pavagiamas, netenkame galimybės turėti pirmą spausdintą lietuvišką knygą, pirmą Lietuvos žemėlapį ar kitą valstybei svarbų dokumentą. Būtent todėl labai svarbu turėti jų originalias kopijas – faksimiles“, – teigė autorė.

Apie Lietuvą germanų miesto Kvedlinburgo analuose 1009-aisiais užsiminta aprašant misionieriaus Šv. Brunono žūtį.

Lietuva, kuri buvo rašoma kaip Lituae, minėtame dokumente minima kaip krikštytis atsisakanti Europos valstybė. Tekste pasakojama, kad šventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, Rusios ir Lietuvos pasienyje buvo nužudytas pagonių.