Ruginė duona – kaip statuso simbolis?

Krosnį atgabeno iš Vokietijos

Madingajame SoHo rajone, Lafajeto gatvėje, duris atvėrusi kepykla „Rye“ (liet. „Rugiai“) nusprendė nesiblaškyti ir susitelkė ties vieninteliu produktu.

Tai maždaug 1,5 kg sveriantis kepalas ekologiškos ruginės duonos, gaminamos naudojant ne pramonines mieles, o natūralų raugą.

Nenorintys ar neišgalintys įsigyti viso kepalo pirkėjai gali rinktis mažesnes porcijas arba jau paruoštas riekes su užtepėlėmis: nuo paprasto sviesto iki šokoladinio kremo ar net ikrų.

Pati duona kepama specialiai iš Vokietijos atgabentoje dvejų tonų svorio krosnyje.

Už šio drąsaus verslo stovi garsi Auerių šeima iš Graco, Austrijoje valdanti daugiau nei 40 kepyklų tinklą. Sprendimas Niujorko rinką užkariauti būtent su rugine duona – apgalvotas žingsnis.

Austrija visoje Europoje garsėja kaip tikra „rugių nacija“: nė vienoje kitoje žemyno šalyje šie grūdai nesudaro tokios didelės duonos gamybos dalies.

Receptas iš Alpių ūkio

Kepyklos įkūrėjas Martinas Aueris Vokietijos naujienų agentūrai „dpa“ teigė tiesiog vos tveriantis džiaugsmu, galėdamas pasidalyti natūralaus raugo duonos aistra su niujorkiečiais.

Pasak jo, šio produkto privalumai akivaizdūs – intensyvus skonis, ilgas galiojimo laikas ir lengvas virškinimas.

Beje, ruginė duona liaupsinama ne be reikalo: skaidulos yra svarbi sveikos mitybos dalis, o didesnis jų vartojimas siejamas su mažesne kai kurių susirgimų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei storosios žarnos vėžį, rizika.

Niujorke kepamos duonos receptas skaičiuoja dešimtmečius – M. Auerio tėvas kadaise jį perėmė iš Alpių ganyklose ūkininkavusio žmogaus ir parsigabeno į Gracą.

Vis dėlto kodėl jos kepalas įvertintas tiek, kiek vakarienė restorane? Nes kainuoja ne tik tradicijos.

„Ingredientai“: 60 JAV dolerių kaina motyvuojama ir negailestinga didmiesčio realybe, ir ilgu bei daug rankų darbo reikalaujančiu procesu bei gaminio kokybe. / martinauer.com nuotr.

Daug rankų darbo ir laiko

Pats M. Aueris dėl pasipylusios kritikos per daug nesijaudina, nors pripažino ją suprantantis. Pagrindinis jo argumentas – negailestinga didmiesčio realybė.

„Tai vienas brangiausių miestų visame pasaulyje ir viena brangiausių gatvių šiame brangiausiame mieste. Žmonės turėtų pažiūrėti, kiek čia kainuoja butas“, – agentūrai „dpa“ aiškino verslininkas.

Prie astronominės kainos prisideda ir tai, kad duonai naudojamos žaliavos yra importuojamos į Niujorką.

Be to, natūralus raugas reikalauja kantrybės: priešingai nei greitai kylančios mielinės tešlos atveju, čia mikroorganizmai tešlą brandina net kelias dienas.   

Gamybos procesas reiškia ir daug rankų darbo bei erdvės kepykloje, o kvadratinio metro kaina ar jo nuoma Manhatane yra viena aukščiausių planetoje.

Tai vienas brangiausių miestų visame pasaulyje ir viena brangiausių gatvių šiame brangiausiame mieste. Žmonės turėtų pažiūrėti, kiek čia kainuoja butas.

Niujorkas prieš Berlyną

Tačiau, „dpa“ pastebėjimu, net ir vertinant pagal Manhatano standartus, „Rye“ kainodara verčia kilstelėti antakį.

Palyginimui – paprastas duonos kepalas Niujorke kainuoja vos kelis dolerius, o amatininkų kepama raugo duona daugelyje vietų parduodama už 10–20 dolerių.

Berlyno ekologiškų kepyklų tinklas „Zeit für Brot“, garsėjantis stilingu interjeru ir ištikimais gerbėjais, savo populiariausios duonos kepalą parduoda po 9–10 eurų už kilogramą – net keturis kartus pigiau nei Niujorke.

Apskritai Vokietijos vidurkis – tradicinėse kepyklose kilogramas duonos vidutiniškai kainuoja kiek daugiau nei 5 eurus, o prekybos centruose – maždaug 3 eurus.

Prabanga: vien riekelė su skirtingomis užtepėlėmis kepykloje kainuoja nuo 4 iki 16 dolerių. / martinauer.com nuotr.

Žadina aistras ir smalsumą

Graco kepėjų šeimos duona, regis, abejingų Niujorke nepaliko – internete ji akimirksniu įžiebė aštrias diskusijas.

Kritikai piktinasi, kad kasdienis, bazinis maisto produktas paverčiamas turčių statuso simboliu.

Nemažai daliai internautų suma pasirodė tiesiog absurdiška, o vienas komentavęs kepėjas rėžė tiesiai: tokia kaina yra „visiškai atitrūkusi nuo realybės“, ypač dabartiniame kontekste, kai visame pasaulyje diskutuojama apie maisto prieinamumą ir tvarumą.

Tačiau netrūksta ir palaikančiųjų. Gurmanai džiaugiasi pagaliau radę gaminį su itin trumpu ingredientų sąrašu, pagamintą iš nebalintų miltų ir be cheminių priedų.

Gynėjai primena, kad kokybiški rankų darbo kepiniai Niujorke neretai atsieina 20–30 dolerių, o pasiturinčių gyventojų nestokojančiame SoHo rajone prabangos prekės visada randa savo pirkėją.