Rūta Vosyliūtė (sopranas), Kristīne Stumbure (barokinė skersinė fleita, Latvija) ir Vilimas Norkūnas (klavesinas) – ne tik muzikantai, bet ir laiko liudininkai, kurie muzikos garsais atkuria senąją Prūsijos dvasią. Jų atliekami kūriniai leidžia mums peržengti šimtmečius ir patirti muzikinę kelionę į Karaliaučių ir Berlyną – tai daugiau nei koncertas, tai gyvas istorijos liudijimas.

Muzika, kuriai 500 metų – bet ji skamba kaip niekada aktualiai

Šis koncertinis turas skirtas reikšmingai datai – Prūsijos kunigaikštystės 500 metų jubiliejui. 1525 m. Didysis kryžiuočių ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis priėmė liuteronybę ir, prisiekęs ištikimybę Žygimantui Augustui, įkūrė pirmąją pasaulietinę protestantišką valstybę – Prūsijos kunigaikštystę. Tai buvo ne tik politinis, bet ir kultūrinis lūžis. Jau 1544 m. jo iniciatyva įkurtas Karaliaučiaus universitetas tapo svarbiu kultūriniu traukos centru. Jame dirbo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atvykę  A. Kulvietis ir S. Rapolionis, ypatingą žymę paliko Imanuelis Kantas, o šio universiteto auklėtinis M. Mažvydas išleido pirmąją knygą lietuvių kalba. Siekdamas Simono Dacho kūrybą pritraukti prie publikos, V. Norkūnas ne tik atrinko įdomiausius muzikinius kūrinius, bet taip pat eiliuotai išvertė ne vieną jo eilėraštį iš vokiečių kalbos.

E. Meišto nuotr. 

Muzikiniai perliukai iš Karaliaučiaus ir Berlyno

Vienas iš pagrindinių koncertinės programos akcentų – Karaliaučiaus katedros vargonininko ir kompozitoriaus Heinricho Alberto kūriniai, parašyti Simono Dacho – poeto iš Klaipėdos – eilėms. Nors Klaipėdoje stovi skulptūra su S. Dacho „Taravos Anike“, retas lietuvis žino, kad jo gausi poezija buvo savo laiku ypač populiari ir plačiai atliekama muzikos formatu. „Šiam poetui, gimusiam Klaipėdoje, stovi paminklas, tačiau kas iš lietuvių yra girdėję muziką, parašytą jo eilėms? Man pačiam tai buvo didelė staigmena, be galo įdomu susipažinti su šiuo istoriniu muzikiniu paveldu, su „Kürbshütte“ poetų ir muzikantų draugijos veikla, o ir pati muzika stebėtinai įdomi, graži ir įvairi, – pasakojo šios muzikos tyrinėtojas ir programos sudarytojas klavesinininkas V. Norkūnas.

E. Meišto nuotr. 

Dar vienas išskirtinis momentas – kelionė į vėlyvą baroką – „Berlyno odės ir dainos“, atkeliavusios iš Prūsijos valdovo Fridricho II dvaro, bei nuostabios sonatos fleitai su klavesinu. O programą vainikuoja muzikinių kūrinių su eilėmis iš XVIII a. romano „Sofijos kelionė iš Mėmelio į Saksoniją“. Šis kadaise milžiniško populiarumo sulaukęs kūrinys buvo baroko laikų „Haris Poteris“. Kaip šiais laikais statomi filmai, taip anuomet buvo rengiami koncertai, kuriuose atliekama muzika, parašyta eilėms iš šios ypač populiarios knygos, apimančios daugiau nei pustuzinį tomų ir per 3600 puslapių.

Dainų rinkinį parengė garsusis Johanas Adamas Hilleris, o jame skamba tiek žymių, tiek mažiau žinomų kompozitorių kūriniai – nuo jautrių arijų iki žaismingų šokių.

Muzika istorinėse vietose – skambesys, sugrįžtantis namo

Koncertinis turas aplankys įvairias istorinės Mažosios Lietuvos vietas: koncertai skamba evangelikų liuteronų bažnyčiose Juodkrantėje, Šilutėje, Doviluose ir Kretingalėje, taip pat Tytuvėnuose, tolesnis maršrutas veda į Tytuvėnus, Telšius. Panemunę. Tai ne tik koncertai – tai susitikimai su vietos kultūra, architektūra, su krašto dvasia.

E. Meišto nuotr. 

Išgirsti Senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ koncertus ir pamatyti gražiausią Lietuvos klavesiną dar galite:

birželio 12 d. 18 val. Juodkrantės ev. liuteronų bažnyčioje,

birželio 13 d. 16:30 val. Telšių ješivoje;

birželio 14 d. 18 val. Tytuvėnų vienuolyne;

rugsėjo 19 d. Šilutės ev. liuteronų bažnyčioje;rugsėjo 20 d. Panemunės pilyje.

Didžioji dalis pasirinktų kompozicijų skamba Lietuvoje pirmą kartą. Jau dešimtmetį gyvuojantis ansamblis „Šviesotamsa“ (it. „Chiaroscuro“) siekia prisidėti prie Lietuvos kultūrinio paveldo gaivinimo, senosios muzikos tyrimų ir dalintis su visuomene dar negirdėta muzika. Išsamiau su ansambliu galite susipažinti: www.chiaroscuro.lt.

Programos sudarytojas, koncertinio turo po Lietuvą projekto vadovas Vilimas Norkūnas: www.vilimas.lt

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.