„Džiaugiuosi, kad salė buvo pilna. Dar likus kelioms dienoms iki premjeros girdėjau, kad bilietų liko tik pirmosiose eilėse, – šypsosi režisierė G. Žickytė. – Kaip ir seansuose Lietuvoje, taip ir čia – pasibaigus filmui, galiniai titrai slinko visiškoje tyloje: iki paskutinės eilutės niekas nekalbėjo, nešnibždėjo ir neišėjo iš salės. Po aplodismentų pirmasis žiūrovas atsistojo ir pasakė, kad tai – geriausias jo matytas festivalio filmas. Atmosfera buvo labai šilta. Iš publikos atsiliepimų supratau, kad Irenos Veisaitės istorija ir žmogiškumas veikia žmones visur.“

Pirmąjį interviu tarptautinei žiniasklaidai režisierė davė Londone gyvenančiai kinų kilmės žurnalistei.

„Kalbėjomės apie valandą ir buvo gera pajusti, kad filmas suprantamas universaliai – giliai sujaudina net ir tuos, kurie nieko nežino apie I. Veisaitę, mūsų kontekstą, Lietuvos istoriją ar okupacijas. Tarptautinę publiką traukia Irenos asmenybė ir filmo atmosfera. Žiūrovai kartojo, kad šis filmas juos netgi ramina, ypač šiandienos kontekste“, – sako G. Žickytė.

Vlada K nuotr.

Lietuvos žiūrovai filmą „Irena“ dar gali pamatyti šalies kino teatruose, o vasarį filmas pasirodys Estijos kinuose. „Čia filmą suplanuota išleisti būtent vasarį, nes tuomet sukanka 50 metų visame pasaulyje garsaus estų kompozitoriaus Arvo Pärt kūriniui „Für Alina“. O mūsų filme viena iš pasakojimo gijų kaip tik ir pinasi aplink šį A. Pärt kūrinį, sukurtą kaip paguoda I. Veisaitei, besiilgėjusiai savo dukters. Vasarį į filmo pristatymą kviesime daugybę Estijoje gyvenančių Irenos draugų, tikimės, kad dalyvaus ir pats A. Pärt“, – dalijasi režisierė.

„Šuolio“ režisierės G. Žickytės pasakojimas – jautri duoklė iškiliai Lietuvos kultūros asmenybei I. Veisaitei. Holokaustą išgyvenusi, artimuosius praradusi, tačiau neapykantai nepasidavusi, ji užuot keršto rinkosi atleidimą, užuot tylos – dialogą, užuot neapykantos – meilę, ir tapo įkvėpimu daugeliui.

Šis asmeniškas filmas – ne tik istorinis liudijimas, bet ir priminimas šiems neramiems laikams, kaip laikysena gali keisti pasaulį, bei kvietimas permąstyti žmogiškumo ir dialogo svarbą. Filmas „Irena“ – jau Lietuvos kino teatruose.