Neseniai Tbilisyje įvyko Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Edukacijos ir kultūrinės veiklos komiteto (CECA)* konferencija "Muziejai – edukacija – kultūrinė veikla: senos ir naujos reikšmės", kurios metu susirinko ir patirtimis dalijosi muziejų specialistai iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos bei Azijos žemynų.

Šių metų konferencijos tema buvo orientuota į edukacijos ir kultūros terminų reikšmes, jų interpretacijas ir naujų prasmių paieškas. Besiruošiant konferencijai organizatorių dėka buvo netgi inicijuotas projektas, subūręs įvairiausių šalių CECA atstovus terminų prasmėms užfiksuoti vietos ir tarptautiniu lygmeniu. Suformuluotas naujasis CECA žodynėlis buvo pristatytas konferencijos atidarymo dieną, pirmosios diskusinės sesijos metu (http://network.icom.museum/ceca/publications/ceca-vocabulary/). Tai eksperimentinis tęstinis projektas, nesibaigiantis šiuo metu 21 šalies, įskaitant Lietuvą, indėliu. Siekiama, kad raktinių žodžių nacionalines reikšmes pristatytų kuo daugiau muziejininkų ir iš kitų valstybių.

Pirmiausia norėčiau išskirti Jungtinę Karalystę, kuri turi ypatingą muziejų bendradarbiavimo patirtį su universitetais, o muzeologijos mokslų daktaro laipsnį apsigynę muziejaus specialistai sėkmingai kopia karjeros laiptais muziejuose, pritaikydami akademinę patirtį lankytojų edukaciniams poreikiams tirti.

Jau pernai dalyvaudama tarptautinėje muziejų konferencijoje "Relevance 2017" Londone, atkreipiau dėmesį, kad kryptingi tyrimai muziejuose yra stiprioji Jungtinės Karalystės patirtis, leidžianti užimti šiai šaliai lyderiaujančias pozicijas tarptautinėje muziejų veiklos rinkoje, valdyti stiprų muziejų asociacijos tinklą pačioje karalystėje – atvirą ne tik instituciniams, bet ir individualiems bei tarptautiniams nariams.

Tbilisyje konferencijos metu Jungtinės Karalystės muziejų tyrimų rezultatai užėmė dominuojantį pranešimų skaičių Tyrimų sekcijoje, tad keletas jų vertas apžvalgos.

Mokymosi paveldo srities konsultantė, mokslų daktarė Janny Wedgbury pranešime "Muziejinis receptas" pirmiausiai auditoriją nuteikė "prabusti" duodama užduotį susipažinti su šalia esančiu kaimynu ir pasakyti jam ką nors gero, – ir iš tiesų, salę nuvilnijo gera emocija. Tuomet pranešėja įvardijo penkis žmogaus gerą savijautą lemiančius veiksnius: bendrystė, nepaliaujamas troškimas domėtis ir mokytis, būti aktyviam, įsidėmėti, duoti, – ir tęsė trijų metų tyrimo projekto (vykdyto 2014–2017 m.) muziejuje kertinius aspektus. Jos vykdyto tyrimo tikslas: nustatyti ir ištirti muziejuose vykstančius susitikimus socialiniame kontekste. Šiam tikslui pasiekti buvo suorganizuoti septyni dešimties savaičių kursai skirtinguose Jungtinės Karalystės muziejuose (Britų, Beaney, Maidstone, Pašto, UCL ir kt.), kuriuose dalyvavo 115 dalyvių. Grindžiamosios teorijos pagrindu autorė klasifikavo kokybinius tyrimo rodiklius, pateikdama devynis tiriamųjų išsakytos nuomonės pavyzdžius.

Dr. Megan Gooch pranešime "Už paveldo ribų: nuotolinis mokymasis kaip kultūrinis veiksmas" pristatė Istorinių karališkųjų rūmų Londone ir Glazgo universiteto jungtinį projektą, skirtą muziejų nelankantiems žmonėms, tačiau galintiems nesudėtingai pasiekti juose sukauptą intelektualinį turtą neišeidami iš namų bei gauti tikslingą akademikų konsultaciją. Projekto rengėjai išsikėlė tikslą – karališkosios mados kolekciją pristatyti 23 tūkst. žmonių.

Italas Paolo Campetella, Romos Tre universiteto Edukacijos katedros tyrėjas, pristatė pranešimą, kuriame buvo nagrinėjami mokinių interpretavimo įgūdžiai, stebint muziejinius objektus. 51 dieną mokinių buvo prašoma pateikti nedidelius rašto komentarus, stebint Vatikano muziejaus paveikslus. O vėliau šie mokiniai buvo skatinami viešai prie tų paveikslų pateikti stebėjimų analizes bei interpretacijas. Šiuos procesus fiksavęs muziejų tyrėjas P.Campetella analizavo iš šalies, vėliau struktūrizavo ir pateikė išvadas apie tai, kas vaikams yra svarbu, kokie dalykai juos domina, kaip ugdomas jų kritinis mąstymas.

Konferencijoje teko skaityti mokslinį pranešimą apie senuosius lietuvių Kūčių ir Kalėdų papročius šiuolaikiniam žmogui. Šiuo pranešimu pateikta Lietuvos muziejų edukacinių programų analizė, skiriant dėmesį skirtingų etnografinių regionų bruožų konstravimui, prigimtinės kultūros žodyno puoselėjimui, papročių ir tradicijų fiksavimui. Rengiamos disertacijos pagrindu, medžiaga minėtajam etnografiniam lauko tyrimui rinkta 2017 m. kalėdiniu laikotarpiu šešiuose Lietuvos muziejuose: Žemaičių muziejaus "Alka" Žemaitijos kaimo ekspozicijoje, Rokiškio krašto muziejuje, Arklio muziejuje Niūronių kaime, Lietuvos liaudies buities muziejuje (LLBM), Prienų krašto muziejuje ir Šiaulių "Aušros" muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje.

Jau tapo tradicija, kad kasmetinę tarptautinę konferenciją organizuojanti šalis visą dieną skiria vietos kultūros reprezentacijai, įtraukiant kulinariją, folklorinius šokius, muziką bei ekskursijas po iškiliausius objektus ir vietoves. Toliau norėčiau pasidalyti dviejų etnografinių Gruzijos regionų Mcchetos-Mtianetijos ir Šida Kartlio maršruto įdomybėmis.

Pirmoji vieta, kurią aplankė delegatai, – tai netoli Tbilisio esanti senoji sostinė Mccheta. Gidas savo pasakojimą pradėjo nuo Šventosios Ninos, kuri krikščionybę į šalį atnešė IV a. Dviejų upių santakos slėnyje buvome supažindinti su UNESCO paveldo objektu – Jvari vienuolynu, kurį įkūrė pati Šv.Nina. Kitas Mcchetos UNESCO paveldo objektas – Svetichoveli katedra. Joje gausu ne tik senosios architektūros pavyzdžių, bet galima pamatyti ir didelių matmenų freską, smulkiais mitologiniais siužetais simbolizuojančią gėrio ir blogio dvikovą, bei kriptoje saugomą Šv.Andriejaus kojos kaulo gabalėlio relikviją.

Kita kelionės maršruto stotelė – unikalios archeologinės vietovės prieigos. Grakliani kalva – tai palyginti naujas Gruzijos senosios kultūros lobyno atradimas. Tik prieš dešimt metų, rekonstruojant greitkelį, buvo imtasi didžiųjų kasinėjimo darbų, nors ir anksčiau buvo žinoma, jog čia gali glūdėti labai vertingi senosios civilizacijos įrodymai. Atkasti trijų patalpų statinio likučiai su krosnimi, subyrėjusiais molinių dubenų šukėmis, eksponuojamomis originaliose jų radimo vietose pavyzdžiai datuojami V–IV a. prieš Kristaus gimimą. Toje pačioje kasinėjimų vietovėje tyrėjai tvirtina aptikę ir seniausiuosius rašto pavyzdžius.

Kelionę vainikavo įspūdingas vizitas po Upliscichės uolas – unikalią gyvenvietę ant uolos su toje pačioje uoloje išgremžtomis kambario dydžio erdvėmis, kurias puošia ne tik akmeninės arkos, išlikę pavieniai pilioriai, bet ir bareljefinės lubos, skaptuotos tiksliais, atsikartojančiais geometriniais ornamentais. Vienoje nedidelių uolų buvo įrengta koncertų salė, kurioje telpa tik muzikantai ir dirigentas, o kitoje teko stebėti repetuojančius muzikos atlikėjus.

Dalindamasi patirtimi skatinu Lietuvos muziejininkus, edukatorius, edukacinių projektų rengėjus ir įgyvendintojus, kitus motyvuotus, darbščius, ambicingus žmones, kuriems rūpi Lietuvos kultūra, muziejai, neformalusis mokymasis bei jo perspektyvos, prisijungti prie mūsų komandos. Susidomėjusieji CECA motyvacinėmis programomis bei norintys dalyvauti ar pristatyti Lietuvos muziejų rezultatus kitose tarptautinėse šio komiteto konferencijose gali užpildyti Individualaus nario anketą bei papildomai pateikti narystės tarptautiniame komitete anketą, nurodant CECA kaip pagrindinį komitetą. Daugiau informacijos kaip tapti nariu "ICOM Lietuva" tinklapyje: http://network.icom.museum/icom-lithuania/naryste/kaip-tapti-nariu

2019 m. rugsėjį Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) konferencija įvyks Japonijoje, Kiote. Tai bus generalinė, didelės apimties konferencija, kuri suvienys visus 30 muziejų komitetų vienoje vietoje vienu metu. Įprastai kasmet vyksta vieno arba dviejų komitetų jungtinės konferencijos, o generalinės – tik kas trejus metus, į kurias suvažiuoja iki keleto tūkstančių muziejaus specialistų iš viso pasaulio.

*CECA – vienas seniausių ir didžiausių tarp įvairių kitų 30 Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) komitetų. Naujausiais duomenimis, jis vienija daugiau kaip 1500 muziejų edukacijos specialistų. Siekiant pritraukti jaunus motyvuotus muziejų specialistus į CECA veiklas, kiekvienais metais yra skiriamos stipendijos. Pretendentai privalo dirbti muziejuje, studijuoti muzeologiją arba su muziejine veikla susijusią studijų programą, priklausyti ICOM, Pasirinkti CECA komitetą iš 30 kitų komitetų, o amžius turėtų neviršyti 35 m. Šių metų stipendijos laimėtoja – indišku šilko sariu apsigaubusi tradicijoms ištikima Abantika Parashar, Joharto apskrities muziejaus specialistė, kuri yra pabaigusi muzeologijos studijų programą Nacionalinių muziejų institute Naujajame Delyje, Indijoje, o konferencijos metu pristatė pranešimą "Muziejus ir neformalus mokymasis: Asamo valstybinio muziejaus atvejis". Kasmet CECA komitetas išrenka ir apdovanoja penkis geriausius muziejininkus, sukūrusius ir įgyvendinusius edukacinius projektus muziejuje. Nauja CECA motyvacinė programa – tai vardinė Colette Dufresne-Tasse premija už pastaruosius tyrinėjimų rezultatus muziejuje.