Veikėjas, kuriantis autorių

Eilėraščių rinkiniu „K.B. ĮTARIAMAS“ M. Martinaitis tarsi atvėrė duris į naują savo paties lyrikos galimybių erdvę, į kurią kelionę pradėjo dar 1996 m. rinkiniu „Atrakinta“.

Naujo veikėjo projekcija, eilėraščiuose savitą vietą atrandanti poetinė dokumentika ir jos sąlygota pasaulėjautos transformacija, naujajame rinkinyje jau modeliuojami į vientisą meninės kalbos, meninio turinio ir fikcijos pavidalą – brandžios poezijos rinkinį.

Melagių ir kvailių pasakų pagrindu sukurtą naivų Kukutį pakeičia K.B.: tariamai knygos autorius, tuo pat metu knygos personažas, tuo pat metu asmuo, sąmoningai atsisakantis vardo kaip identiteto („Pareiškiu:/ nuo šiolei užšifruoju savo vardą ir pavardę,/ nes ji teikia man šitiek keblumų“, - P.29) ir leidžiantis kiekvienam skaitytojui tapatintis su „kuo tik nori“...

K.B. pasakojimuose netrūksta siurrealistinių vaizdų, postsovietinio laikmečio ženklų ir užuominų, nukreipiančių skaitytoją tam tikrų įžvalgų link.

Televizija, reklama, virtuali realybė, smurtas – antikultūros elementai, kuriuos fiksuoja žvilgsnis, regintis klasikinio grožio sampratos mirtį, tarytum beviltišką archetipų sklaidos mirtį dabarties antikultūros įkapėse... Akivaizdu, kad vienas iš kelių – autorius, veikėjas ar skaitytojas – nepritaria dabartiniam gyvenimo vyksmui... Pakanka sugretinti bent keleto šiuo metu rašančių poetų eiles su M. Martinaičio, kad suvoktum, jog poetui M. Martinaičiui „smagi“ absurdiška realybė nėra „smagi“ – tik absurdiška. Iš visų veikėjo (autoriaus) dvasios porų smelkiasi egzistencinė vienatvė. Ir ji kai kada palieka vienišą žmogų (P.87)...

Gal todėl labai daug moters šiuose eilėraščiuose... Ji (moteris) – tarsi atrama, nesąmoningai išsaugotas tikrumas, ramybės oazė, galimybė stabtelėti ir „meluoti“ grožio kalba... Kodėl Margarita? Margarita (iš gr. kalbos - perlas) – vardas jau tapęs literatūrine simbolika, iki galo „neišaiškinta“, „neaprobuota“, dėl to dar labiau gundančia savo universalumu. Veikėjas K.B. rašo laiškus Margaritai, būna su ja ir joje būna... Audringa, kilni, drąsi Bulgakovo Margarita, tragiškai mylinti Gėtės Margarita, viena iš labiausiai išsimokslinusių XVI a. moterų Margarita Navarietė. (literatūrologai priskaičiuotų n.... Margaritų...) K.B. „bendrauja“ su Margarita – prieštaringa harmonija, idealia ir aiškia moterimi, kuri sako: „Aš jokia muzika.../ Noriu būt kūniška.../ ...> Leisk man gyventi...“, - P.95)...

Ir atskira pastraipa knygos vizualumui: puikus knygos apipavidalinimas (R. Orantas), originalios fotografijos (R. Šileika ), puiki poligrafija. Ilgą laiką vyravo mitas, kad kuklus, „nušiuręs“ poezijos rinkinys – norma. Džiaugiuosi, kad galų gale gera poezija išsineria iš pelenės rūbo...