„Ministerijos siūlomi pakeitimai suteiks daugiau aiškumo skiriant valstybės kultūros ir meno premijas“, – posėdžio metu kalbėjo premjerė Inga Ruginienė.
Pagal priimtą sprendimą, kūrėjas, kuriam skirta premija, turi teisę raštu jos atsisakyti, apie tai pranešdamas premijų atrankos komisijai ir ministerijai.
Menininkui atsisakius premijos, laikoma, kad ji nėra paskirta, bet kitam kūrėjui nėra skiriama.
Jeigu kūrėjas atsisako skirtos premijos po to, kai ji yra išmokėta, jis privalo ją grąžinti ne vėliau kaip per pusmetį nuo atsisakymo dienos.
Taip pat numatyta, kad premijų įteikimo renginį organizuoja Kultūros ministerija kartu su Vyriausybės kanceliarija.
Be kita ko, premijos nebus skiriamos kūrėjams, kurie savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos, ES valstybių narių ir jų sąjungininkų saugumo interesams.
Ši nuostata bus taikoma ir skiriant Vyriausybės kultūros ir meno premijas.
Kaip anksčiau BNS sakė Kultūros ministerija, tvarkos sureguliavimas neturi nieko bendro su privalomu fiziniu dalyvavimu premijų įteikimo ceremonijoje.
Ministerija pabrėžia, kad teisės aktu nenumatyta jokių sankcijų už nedalyvavimą premijų įteikimo ceremonijoje, tad renginyje atsisakę dalyvauti laureatai neturės atsisakyti piniginės premijos.
BNS rašė, kad Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimas šiemet vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, jas įteiks ankstesni laureatai. Jų įteikimas vyks vasario 12 dieną.
Anksčiau Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija buvo priėmusi sprendimą perkelti ceremoniją į Sapiegų rūmus, taip pat teigta, kad pačias premijas irgi turėtų teikti ne prezidentas.
Komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas ir pernai rudenį vykusio kultūrininkų protesto vienas lyderių Arūnas Gelūnas teigė, kad toks sprendimas yra „sąmoningas ir vertybiškai pagrįstas“.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai paprastai teikiami Prezidentūroje Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse. Jas dažniausiai teikdavo pareigas einantis prezidentas.
Kultūrininkai pernai rudenį protestavo prieš valdančiųjų sprendimą Kultūros ministerijos portfelį perleisti „Nemuno aušrai“, dėl to atsakingu laikytas ir prezidentas.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.
Kasmet skiriamos šešios 800 bazinių socialinių išmokų dydžio premijos. Šiemet tai bus beveik 60 tūkst. eurų.
BNS rašė, kad gruodį paskelbta, jog Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas ir kino režisierius Ignas Miškinis, operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris ir dailininkė Laisvydė Šalčiūtė.
Naujausi komentarai