Į šiuolaikinius būstus veržiasi naujausios technologijos
Internetu ar mobiliuoju telefonu reguliuoti savo namų apšvietimą, šildymą, vėdinimą, junginėti prietaisus, stebėti vidų bei aplinką ir dar daug ką nuveikti savo namuose galima būnant nors ir kitame žemyne. Tai jau nebe svaičiojimai - tokią galimybę turi kiekvienas lietuvis, pasiryžęs investuoti į namų vidinio tinklo ir modernių inžinerinių sistemų įrengimą.
Lietuviai neatsilieka nuo vakariečių
Visa tai dabar vadinama protingu namu. Norimas namų sistemas sujungęs kompiuteris gali priversti prietaisus elgtis taip, kaip panorėsite. Pavyzdžiui, nusprendus žiūrėti namų kiną, vieno mygtuko paspaudimu prigęsta apšvietimas, ant langų nusileidžia žaliuzės, atsidengia plazminio televizoriaus ekranas, patalpoje palaikoma maloni temperatūra.
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė unikalią programinę įrangą, kurią netrukus bus galima pradėti diegti savo namuose. Iki šiol žmonės naudojasi atskiromis - šildymo, apšvietimo, vėdinimo, apsaugos, energijos apskaitos, sodo laistymo sistemomis. Norint racionaliai jas valdyti, kiekvieną jų reikia išmanyti.
Mes sugalvojome būsto kompiuterį su programine įranga, kuris apima visas sistemas. Jei žmogus nesugeba jų valdyti, gali pasisamdyti kompaniją, kuri tai padarys internetu prisijungusi prie namų kompiuterio, - aiškina KTU Kompiuterių katedros vadovas profesorius Egidijus Kazanavičius.
Pavyzdžiui, šeimininkai paprašo šilumos tiekėjų, kad jų metinis biudžetas šildymui būtų ypač ekonomiškas, neviršytų 2000 litų. Paslaugą teikianti kompanija gali per būsto kompiuterį prisijungti prie šildymo sistemos mazgų ir reguliuoti šilumą arba nustatyti programą, kuri, reaguodama į aplinkos temperatūrą, biudžetą, visą laiką keis šildymo intensyvumą.
KTU mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad namų kompiuteris gali sutaupyti nuo 25 iki 30 proc. energijos.
Kompiuterius gamins Kinijoje
Protingam namui reikia atitinkamai išvedžioti komunikacijas, turėti kompiuterį su specialia programine įranga. Beje, diegiant protingo namo sistemas, pravartu įsivesti ir skaitmeninę televiziją. Tada namus galima valdyti ne tik liečiant kompiuterio ekraną, bet ir įsijungus televizorių.
Lietuviai mokslininkai yra sukūrę ne tik unikalią programinę įrangą, bet ir namų kompiuterio pavyzdžius. Iš pradžių bandėme organizuoti jų masinę gamybą Lietuvoje, tačiau kaštai buvo pernelyg dideli. Todėl pasirinkome partnerius, kurie gamins juos Kinijoje, - teigė E.Kazanavičius.
Pasak profesoriaus, kauniečių sukurta programinė įranga gali būti perkelta ir pritaikyta bet kokiame kompiuteryje.
Labai svarbu, kad dingus elektrai mažiausiai 48 valandas veiktų rezervinis elektros energijos maitinimo šaltinis. Standartiniai kompiuteriai tokios galimybės neturi. Programinę įrangą platins KTU partneriai - bendrovės Teo LT, Axis industries ir Elsis TS. Taip pat bendraujama su statybų organizacijomis, kurios planuoja diegti šias sistemas į gyventojų namus. Jau pradėti kurti parodomieji energijos valdymo projektai, tačiau jie apima ne atskirą butą, bet visą daugiabutį namą.
Pardavinės paslaugas
Tikimasi, kad kauniečių sukurtą programinę įrangą pirks ir užsieniečiai, ji turėtų kainuoti maždaug 3 kartus pigiau nei importinė. Be to, lietuviška programinė įranga nebus susieta su kokios nors vienos kompanijos įrengimais.
Pavyzdžiui, ABB namų valdymo kompiuterinė programa pripažįsta tik tos pačios kompanijos gamintas inžinerines sistemas arba pagal EIB (European Instalation Bus - Europos standartas intelektualiesiems pastatams) standartą pagamintus įrenginius. Jei žmogus norės pasistatyti papildomą vaizdo stebėjimo kamerą, turės pirkti būtent ABB produkciją.
Mes priešingai - siekiame, kad sistema būtų atvira, integruotų kuo daugiau skirtingų produktų, kaskart juos papildant ir nekeičiant programinės įrangos, - teigia KTU atstovas.
Be to, mokslininkų įsitikinimu, tikslinga pardavinėti ne patį namų kompiuterį, valdantį namus, bet paslaugas: šildymo, elektros apskaitą ir t.t. Pagal mūsų numatomą modelį, žmogus nemokės už kompiuterį, o tik už paslaugų paketą. Sudaręs sutartį su įmone, kuri teiks tas paslaugas, žmogus mokės paslaugos aptarnavimo mokestį. Po kelerių metų įranga liks gyventojo nuosavybė, - sako E.Kazanavičius.
Investicijos į taupymą atsiperka
Pasak E.Kazanavičiaus, skandinavų namuose jau senokai įdiegtos energiją taupančios technologijos - retas būstas neturi šiuolaikinių šilumos energijos valdymo sistemų.
Greitai tuo turės susirūpinti ir lietuviai, nes yra priimta Europos Sąjungos direktyva, pagal kurią šalys turi skirti ypač didelį dėmesį energijos išteklių taupymui, apskaitai ir valdymui. Tai susiję su aplinkos taršos ir šiluminio efekto mažinimu.
Pasak E.Kazanavičiaus, šiuolaikiniai pastatai turi tenkinti direktyvoje esančius reikalavimus. Joje taip pat minima, kad visi būsimi šiuolaikiniai pastatai turėtų būti įrengti su moderniomis inžinerinėmis sistemomis, valdymo ir apskaitos technologijomis.
Gyventojai bus suinteresuoti diegti šias technologijas, nes už taršą, energijos išteklių netaupymą vartotojai bus apmokestinami.
KTU dar 2000 metais savo iniciatyva pradėjo galvoti apie protingo namo sukūrimą. Panašūs tiriamieji darbai tuo metu vyko ir keliuose JAV bei Europos universitetuose.
Kelios KTU mokslininkų grupės, nė neturėdamos savo kompiuterio, parodoje Kaunas 2000 iš rinkoje siūlomų kompiuterinių sistemų pirmą kartą parodė, kaip galima valdyti būsto technologijas. Tuo metu buvo labai daug skeptikų, sakančių, kad tai labai brangu, tai sudarys beveik pusę namo kainos, - prisimena profesorius.
Po kelerių metų KTU mokslininkai kartu su verslo partneriais gavo Vyriausybės finansavimą projektui Ateities būsto aukštosios technologijos ir įranga.
Per trejus metus buvo sukurta laboratorija, protingo namo prototipai, unikali programinė įranga, pagaminti būsto kompiuteriai.
Naujausi komentarai