Uostamiesčio restauratoriai naujam gyvenimui prikėlė vieną vertingiausių senosios Klaipėdos statinių – šimtmečius skaičiuojantį Amatininkų namą. Maždaug prieš metus skrupulingo darbo ėmęsi specialistai galėjo tik nutuokti, kokias grožybes atskleis aptriušusį rūbą nusimetęs pastatas.

Skaičiai ir faktai

Pirmasis įrašas apie sklypo Puodžių g. 11 savininką aptinkamas XVIII a. dokumentuose. 1768 m. sklypų sąrašuose fiksuota žemės savininko "meistro Zingelmano" pavardė. Kuo jis vertėsi, nežinoma, bet spėjama, jog tai buvęs turtingas amatininkas.

1840 m. sklypo šeimininku jau įvardytas mėsininkų meistras Gotfrydas Šteinverderis, miestui mokėjęs 300 talerių mokestį.

XX a. pr. namų valdos savininku jau nurodomas stalių meistras Zabrovskis, čia turėjęs ir karstų parduotuvę.

1939-aisiais namas jau priklausė Ligonių kasai, o pokariu jame įsikūrė Karinio jūrų laivyno dalinio ligoninė.

Pastato restauravimo vertė – 1,7 mln. litų.

Pavyko išvengti gaisrų

Istoriniai šaltiniai byloja, jog šiuo metu baigiamame restauruoti 11-uoju numeriu pažymėtame name Puodžių gatvėje yra gyvenę anuomet gerbiami miestelėnai – amatininkai.

Vienas iš nedaugelio uostamiestyje išlikusių autentiškų pastatų – tipiškas klasicizmo stiliaus pavyzdys.

Nors per ilgametę gyvavimo istoriją Amatininkų namui pavyko išvengti gaisrų, griūčių, ilgainiui nebenaudojamas ir neprižiūrimas pastatas tapo apverktinos būklės.

"Viskas buvo susmukę, sutrūniję, išlaužyta, radome daug kur įlūžusias perdangas, kiaurą stogą. Čia niekas nebuvo tvarkoma", – pripažino pastatą prikėlusios bendrovės "Pamario restauratorius" vadovas Aldas Kliukas, vis dėlto įžvelgęs ir teigiamą pusę.

Pasak jo, sovietmečiu rekonstruojant senuosius pastatus, daug kas buvo negrįžtamai sugadinta, suniokota ar išmesta. Šiandien galima tik pasidžiaugti, jog Amatininkų namui neteko patirti neprofesionalaus restauravimo.

Nuosaikiai puošnus

A.Kliukas prisipažino, jog restauruoti senuosius gyvenamuosius miestiečių pastatus – ne itin dažnai pasitaikanti, todėl itin vertintina galimybė.

"Tai nuosaikiai puošnus namas, kuriame aptikome ir atidengėme nemažai autentiškų detalių", – pasakojo specialistas.

Restauratorius nustebimo įspūdingos ąžuolo durys – pašalinus nuo jų faneros lakštus ir jas nuskutus, atsiskleidė trapūs medžio drožiniai, o virš durų buvo aptikta dekoratyvinė saulutė.

Pagal išlikusias autentiškas detales buvo restauruoti ar atkurti ir kiti interjero bei eksterjero elementai – vartai į kiemą, į namą vedančių laiptų turėklai, pagrindines durys puošiančios metalinės liūtų galvos, rankenos, spynos.

Įspūdingas dviaukščio namo akcentas – senieji sraigtiniai laiptai – išduoda, jog šios konstrukcijos detalės buvo tašytos kirviu, tad meistro darbas juo labiau žavi kruopštumu ir subtilumu.

"Pirmajame aukšte radome išlikusias įdomios konstrukcijos langines, žinoma, jos buvo sukrypusios, apdaužytos, tad projektuotojai paliko demonstracinį variantą", – aiškino A.Kliukas.

Rado kablius ir lovius

Intriguojami netikėtumai specialistų laukė ir erdviuose skliautiniuose rūsiuose, kurių palubėse išlikę trys pritvirtinti keturšakiai kabliai, o vienoje patalpos dalyje sumūryti įspūdingo dydžio loviai.

Spėjama, jog ši įranga tarnavo kadaise name gyvenusiam mėsininkui. Gali būti, kad išlikusios talpos – tai specialios mėsos sūdymui skirtos vonios.

Ne mažesnį susižavėjimą specialistams kelia ir tai, kaip profesionaliai anuomet būdavo projektuojami ir statomi namai – rūsiuose nesikaupia drėgmė, net per didžiausias liūtis jie lieka neužpilti.

Nemažai autentiškų detalių galima išvysti ir palėpėje – restauratoriams pavyko išsaugoti nemažai senųjų pušinių balkių, erdviai patalpai žavesio suteikia išlikę kaminai.

Specialistai taip pat paliko porą nišų, kuriame galima išvysti autentišką namo mūrą.

Valstybės saugomame pastate netrukus ims šeimininkauti jo savininkai – Klaipėdos apskrities ligoninė planuoja čia įkurti Krizių intervencijos centrą.