Bendrabučiuose — savos statybų taisyklės

Ankštų būstų savininkų svajonė – nuosava virtuvė, tualetas ir vonia

Tūkstančiams kauniečių būstą atstoja viso labo vienas kambarys ilgame koridoriuje. Su dešimtimis kaimynų jie naudojasi bendra virtuve, prausykla ir tualetu. Tokius būstus įprasta vadinti bendrabučio tipo butais. Apsukresnieji ieško būdų, kaip šalia turimo kambario nusipirkti kitą, įsirengti jame virtuvę, tualeto ir vonios kambarį.

Tačiau ir padidinus gyvenamąjį plotą, bendrabučių gyventojams tenka taikytis su ne itin malonia aplinka ir nevalyvais kaimynais. Ypač daug keblumų kyla rūpinantis bendrais namo reikalais – laiptinių ir koridorių švara, apšvietimu, prakiurusiais stogais, susidėvėjusiais vamzdynais.

Guodžia pigus pragyvenimas

Kaunietė Zita su vyru ir mėnesio dar neturinčia dukrele gyvena 18 kv. metrų kambaryje Savanorių prospekte esančiame bendrabutyje. Naujagimę tėvai maudo kambaryje, pasistatę vaikišką vonelę, o šilto vandens atsineša iš koridoriaus gale esančios prausyklos.

Valgį Zita gamina bendroje virtuvėje, kur stovi kelios sovietmečiu gamintos dujinės viryklės. Mažytė virtuvėlė yra ir kambaryje, ji atitverta spinta. Likusiame kambario plote telpa dvi sofos-lovos, vaikiška lovelė ir rašomasis stalas.

Išsikelti į jaukų butą su visais šiuolaikiniais patogumais jaunai šeimai neįkandama. Pasidomėjusi ir sužinojusi, kad bendrabučio kambarį parduotų vos už 40 tūkst. litų, šeima nuleido rankas. Pasak Zitos, potencialūs pirkėjai vertino ne tik kambarį, bet ir kaimynus. Išvydę netvarką koridoriuose, pirkinio atsisakė.

Vilties maža patogiau įsikurdinti ir tame pačiame bendrabutyje. Už vienos sienos yra savivaldybės butas, jo nupirkti neįmanoma, už kitos esančio kambario savininkai jo parduoti nesiruošia.

Zita pasakojo, kad tvarka bendrose patalpose, laiptinėje ir koridoriuje daugumai bendrabučio gyventojų nerūpi. Kai kurios moterys, neapsikentusios dėl netvarkos, sušluoja šiukšles, tačiau vaizdas pagražėja neilgam.

„Gyventi čia baisu. Žemiau esančiame aukšte dar ir triukšmaujama, pas mus kiek ramiau“, – teigė Zita. Moteris guodėsi tik tuo, kad tokį būstą išlaikyti nebrangu. Šeima gali leisti sau įsigyti net ir kompiuterį, naujų baldų. Tačiau nuomotis butą su patogumais būtų prabanga.

Rakštis – socialiniai būstai

Kauno mieste šiuo metu yra apie 60 bendrabučio tipo namų. Sovietmečiu jie priklausė įvairioms įmonėms ar įstaigoms, šios suteikdavo butus kaip gyvenamąjį plotą savo darbuotojams. Privatizacijos laikotarpiu dalį kambarių bendrabučiuose išsipirko gyventojai, o kita dalis liko savivaldybės rankose.

Savivaldybės butuose gyvena socialiai remtini asmenys, jie moka juokingai mažą nuomos mokestį ir nelinkę tausoti bendro turto. Tai bene pagrindinė priežastis, kodėl šie namai neturi vilties tapti tvarkingais daugiabučiais namais.

Apie dešimt bendrabučio tipo namų jau yra įsteigę gyventojų bendrijas ir pamažu tvarkosi, o per penkiasdešimt likusių bendrabučių Kaune prižiūri bendrovė „Būsto administravimo agentūra“. Pasak jos direktorius Antano Bakučio, tokiuose namuose labiausiai nuskriausti tie, kurie turi nuosavus butus ir nori gyventi tvarkingai.

Ypač prastos būklės bendrabučių pastatai, kaip teigė A.Bakutis, pamažu tvarkomi. Per pastaruosius kelerius metus beveik pusei bendrabučių buvo atnaujinti stogai, dešimtadaliui – šilumos punktai, įstatytos šarvuotos lauko durys.

 „Būsto administravimo agentūros“ vadovas atkreipė dėmesį, kad šie darbai buvo atlikti pačių gyventojų lėšomis, be valstybės paramos. A.Bakučio įsitikinimu, neteisinga, kad valstybė skiria paramą tik tiems daugiabučiams namams atnaujinti, kurie yra įsteigę gyventojų bendrijas.

Dauguma bendrabučių gyventojų yra pasyvūs, jie dažniausiai laukia, kad kas nors už juos pasirūpintų namo reikalais. Retas bendrabutis sugeba įsteigti gyventojų bendriją.

„Programų, kurios padėtų sutvarkyti būstą socialiai remtiniems asmenims, nėra, nors jiems parama būtina“, – apgailestavo A.Bakutis.

Norint atsikratyti aptriušusių, miesto veidą darkančių bendrabučių, reikėtų juos arba pertvarkyti į daugiabučius namus, arba visai nugriauti. Sektinu pavyzdžiu galėtų būti Kovo 11-osios g. stovintis bendrabutis, pertvarkytas į daugiabutį namą. Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Administravimo poskyrio vedėjas Algimantas Andriulevičius pasakojo, kad viena įmonė perpirko bendrabutį iš kitos. Jame gyvenę ir butus nuomojęsi žmonės buvo iškeldinti, bendrabutis modernizuotas, pavieniai kambariai perdaryti į butus ir parduoti. Tiesa, kelis socialinius butus šiame name nupirko ir savivaldybė.

Pasak A.Andriulevičiaus, vėliau išaiškėjo nemažai statybos trūkumų. Nepaisant to, butus name nusipirkę gyventojai jais liko patenkinti. Kai kurios šeimos turi net trijų kambarių butus, džiaugiasi kur kas didesnėmis virtuvėmis nei standartiniuose daugiabučiuose.

Savavališkų statytojų negaudo

Panašiai gerinti gyvenimo sąlygas stengiasi ir patys gyventojai, jei įstengia nupirkti keletą bendrabučio kambarių. Nereikalingos durys būna užmūrijamos, kambariai sujungiami, atvedamas vandentiekis, įrengiama virtuvė ir vonia.

Tokiems darbams reikia gauti statybos leidimą, parengti projektą, gauti daugumos namo gyventojų sutikimą. Kadangi procedūra – ne iš paprastųjų, daugelis rekonstrukciją atlieka neturėdami jokių leidimų.

„Jei kiti gyventojai nesipriešina, vadinasi, sutinka. Tik formaliai rekonstrukcija lieka neįteisinta. Kaimynai nestabdo nelegalios statybos, nes ir patys turi planų taip pasitobulinti būstą“, – paaiškino savivaldybės atstovas A.Andriulevičius.

Elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, nemato prasmės ir bendrabučius prižiūrinčios bendrovės vadovas A.Bakutis.

„Kartais matome, kad dalis gyventojų užmūrija dalį koridoriaus. Mes užsimerkiame, nors neturėtume šitaip daryti. Suprantame, kad taip gyventi jiems saugiau, nes prie jų namų durų nebeslankioja asocialūs asmenys“, – teigė A.Bakutis.

Būstai bendrabučio tipo namuose kainuoja pigiau nei daugiabučiuose, tačiau ir jie turi savo vertę. Pavyzdžiui, už vieno kambario 26 kv. metrų ploto butą 1969 m. statytame bendrabutyje Savanorių prospekte šiuo metu prašoma 70 tūkst. litų. Tiesa, šio buto gyventojai virtuve, tualetu ir prausykla turėtų naudotis drauge su kaimynais. Buto šeimininkai skelbia, kad yra galimybė įsirengti patogumus ir savo bute.