Dėvėtų baldų energiją pirkėjai tikrina virgulėmis

Iš užsienio atvežti senoviniai daiktai lietuvius gundo natūralumu

Naudotų baldų parduotuvių durys Kaune klientų varstomos gana dažnai. Čia, be baldų, lietuviams siūloma Olandijos bei Vokietijos komisuose nupirktų šviestuvų, laikrodžių, indų, kitų interjero detalių. Nors daiktai atrodo tarsi antikvariniai, dažniausiai jie būna pagaminti ne taip jau seniai. Vis dėlto į šias parduotuves užsuka ir kolekcininkai, nes tarp gausybės prekių jie randa ir tikrų, beveik šimto metų vertybių. Kai kurie pirkėjai vertina ne tik naudoto daikto senumą, kokybę ir kainą, bet ir paveldėtą gerą energiją.

Baidosi veidrodžių

„Mes sakome, kad kiekvienas panaudotas daiktas turi savo aurą. Vienam žmogui ji gali būti tinkama, kitam – priešingai. Jei koks nors daiktas žmogų traukia, vadinasi jis jam yra tinkamas. Kartais, rodos, nuostabus daiktas niekaip neranda pirkėjo, niekas jo net nepačiupinėja“, – pasakojo Jūratė Vasiliauskienė, pardavinėjanti naudotus baldus iš Olandijos, kuriuos jau 15 metų importuoja individuali įmonė Roberto Tamošiūno firma.

Moteris pasakojo, kad bene daugiausia prietarų sklando apie minkštus baldus. Pirkėjai prasitaria bijantys, kad ant kurios nors sofos galėjo kas nors numirti. Kiti prietaringi klientai randa išeitį. Jie virgulėmis arba specialiu svareliu patikrina naudotų daiktų energiją. Pasak J.Vasiliauskienės, ne kartą pasitaikė, kad netradicinių tyrimų rezultatai privertė žmones atsisakyti nusižiūrėto pirkinio.

Naudotais baldais iš Vokietijos prekiaujančios įmonės L.Maliauskienės firma vadybininkas Audrius Maliauskas tvirtino pats netikįs, kad pabuvę kieno nors namuose baldai ir kiti daiktai įgyja teigiamos arba neigiamos energijos. Tačiau pirkėjų pasitaiko įvairių. Pasak A.Maliausko, gana dažnai klientai baidosi daiktų, kurie yra su veidrodžiais.

Serijinių kaina mažesnė

Į Lietuvą dažniausiai vežami naudoti baldai iš Olandijos ir Vokietijos. Medžiagos daugeliu atvejų būna natūralios – medžio masyvo ir natūralios odos. Išbuvę kelias dešimtis ar dar daugiau metų, baldai vis tiek atrodo tarsi nauji.

„Užsieniečiai neprisiriša prie senų baldų. Kraustydamiesi į kitą butą, jie paprastai perka naujus baldus. Pavyzdžiui, Olandijoje yra įmonės, kurios valo namus, ir perparduoda senus baldus. Iš komisų daiktus perka ir patys olandai“, – pasakojo J.Vasiliauskienė.

L.Maliauskienės firmos vadybininko A.Maliausko žiniomis, anksčiau kai kurie vokiečiai senus baldus išmesdavo ir taip jie tapdavo importo preke. Tačiau dabar dauguma vokiečių linkę senus baldus atiduoti į komisus.

Be dešimčių metų senumo baldų, parduodama ir modernesnio dizaino daiktų. Pasak A.Malinausko, tokių į Lietuvą atvežama vos vienas kitas, nes lietuviai jų kol kas nevertina.

Vis dagiau pirkėjų ieško būtent antikvarinių interjero daiktų, kuriems ne mažiau 70–80 metų senumo. Naujesnius medinius baldus, kurie tėra antikvaro imitacija, perka ieškantieji auštos kokybės ir prieinamos kainos.

Palyginti su naujos gamybos baldų kainomis, naudotieji nėra pigūs. Tačiau pirkėjai gundomi tuo, kad baldai pagaminti ne iš medžio drožlių plokščių, o iš natūralios medienos, dažnai – iš ąžuolo.

Tiesa, Vokietijoje ir Olandijoje gamintuose balduose iš natūralaus medžio būna tik dekoratyvioji pusė, o šonai, užpakalinė dalis ir lentynos – iš faneros.

Kuris baldas iš tiesų yra senovinis, galima spręsti ir pagal kainą, nes jis gali būti didesnė net keliais tūkstančiais litų. Lietuvoje baldų kaina dažniausiai nustatoma pagal tai, už kiek jie buvo pirkti. Jei daiktas originalus, kaina didesnė, jei serijinės gamybos – mažesnė.

Poreikiai kinta

Naudotų baldų pardavėjai teigia nejaučią tarpusavyje konkurencijos. Verslininkai užsienio komisuose ieško baldų, atitinkančių asmeninį skonį, taigi ir parduotuvės čia turi savitą stilių ir savus pirkėjus.

Pavyzdžiui, olandiški baldai yra kiek masyvesni, sunkesni už vokiškuosius. Beje, pastebima, kad anksčiau Lietuvoje naudotų baldų kaina buvo mažesnė, tačiau ir kokybė prastesnė. Pastaruoju metu prekiaujama brangesniais, bet kartu ir kokybiškesniais daiktais.

Naudotų baldų pirkėjų poreikiai kinta. Kurį laiką lietuviai šnairavo į raižytus, barokinio stiliaus baldus, dabar šios prekės vėl randa savo pirkėją. Ieškantieji odinių minkštų baldų dabar pageidauja, kad jie būtų be medžio detalių, kitaip tariant, modernesnio dizaino. Anksčiau pirkėjai mažiau dėmesio kreipė į tai, kad oda aptrauktos sofos ir foteliai turi medinius porankius.

J.Vasiliauskienės teigimu, pagrindiniai olandiškų naudotų baldų pirkėjai – individualių namų šeimininkai, nes tokiems masyviems baldams reikia erdvės. „Tai pirkėjai, ieškantys išskirtinumo, o ne pigumo“, – patikslino pardavėja. Šiuo metu jos parduodama brangiausia prekė – 6,5 tūkst. litų kainuojanti antikvarinė indauja.