Praūžė Dizaino savaitė, kurioje, be garsių dizainerių kūrinių, galima buvo išvysti ir jaunųjų pasekėjų darbų. Kad jų idėjos virstų kūnu, trūksta labai daug, pirmiausia – suvokimo.
Produktai būtų vertingesni
Kiekvienas daiktas yra kūrinys – kažkas sugalvojo jam formą ir funkciją. Dizaineriai ieško vis naujų formų tos pačios funkcijos daiktams, arba atvirkščiai – tai pačiai formai naujų funkcijų. Atrodo, galima sėdėti ant bet kokios kėdės, svarbu, kad ji būtų tvirta ir patogi. Tačiau tiek kūrėjai, tiek vartotojai nori įdomių, patogių, išsiskiriančių daiktų savo aplinkoje.
Lietuvoje dizainą studijuoja šimtai jaunuolių. Dalis specializuojasi daiktų ir baldų dizaino srityje, tačiau jų kūrinius geriausiu atveju galima pamatyti studentų darbų parodose ar internete. Vos vienas kitas prasimuša ir pasiekia, kad jų kūrinys būtų tiražuojamas ir parduodamas.
Prieš kelerius metus dizaino galimybių Lietuvoje studiją atlikusi agentūra iš Danijos "Mollerup Designlab A/S" konstatavo, kad toli gražu ne visos šalies įmonės bendradarbiauja su profesionaliais dizaineriais. Tos, kurios samdo dizainerius, labai nedaug savo produkcijos eksportuoja į užsienį.
Danai akcentavo, kad daugelis įmonių apskritai nesuvokia originalaus dizaino svarbos. Tai reiškia, kad prekėms suteikiama per mažai lietuviškos produkcijos vertės. "Lietuva pasižymi prekyba pigia darbo jėga ir žaliavomis, o ne originaliais produktais", – konstatuota tyrimo išvadose.
Estija ir Latvija pasistiebė
Danijos atstovai rekomendavo Vilniaus dailės akademijai (VDA) tapti stipria dizaino mokykla, kuri glaudžiai bendradarbiautų su verslu ir pramone. Kelti reikėtų ne tik naujų dizainerių rengimo lygį. Seniau baigusieji šias studijas turėtų nepaliauti tobulintis.
Tyrimo autorių įsitikinimu, kiekvienos verslo šakos atstovai turėtų suvokti, kad produkto dizainas yra galingas įrankis sukuriant produkto pridėtinę vertę.
Svečių iš Danijos nuomone, visuose visuomenės sluoksniuose turi būti žinoma, kokia yra dizaino svarba, gyventojai turi būti susipažinę su geriausiais pavyzdžiais. Mat dizainas – ne vien mada. Jis kuria gerovę, didina eksporto galimybes. "Tarptautinė auditorija turi išgirsti, kad dizainas egzistuoja ir Lietuvoje", – patarė specialistai.
Ta pati danų konsultacinė agentūra 2003 m. Estijos ūkio ministerijos užsakymu atliko Estijos dizaino politikos parengiamąją studiją, o 2004 m. pabaigoje pristatė "Latvijos dizaino" tyrimą ir nacionalinės strategijos gaires. Po to šiose šalyse šis tas nuveikta.
2006–2007 m. Estijoje buvo paskelbti dizaino metais, 2008 m. nuspręsta įkurti Estijos dizaino centrą. Tiesa, pramonininkai atsisakė finansuoti bent dalį šio centro išlaikymo išlaidų. Estijoje buvo organizuojami seminarai ir kiti šviečiamieji renginiai verslininkams.
Latvijos kultūros ministerija įsteigė dizaino tarybą, kuri vėliau perėjo į Ekonomikos ministerijos pavaldumą. Atsirado privati kompanija, pasivadinusi Latvijos dizaino informacijos centru. Įmonėse buvo atliekami auditai, vertinantys kuriamos produkcijos dizaino lygį. Vyko kiti darbai, populiarinantys dizainą.
Taptų dizaino inteligentais
"Mollerup Designlab A/S" lietuviams pasiūlė pirmiausia įsteigti dizaino inteligentų centrą ir rengti aukšto lygio parodas. Įmonės galėtų varžytis dėl galimybės patekti su savo gaminiais į šio centro akiratį.
Tai tik viena priemonių. Kad Seimas pagaliau turėtų patvirtinti nacionalinę dizaino politiką, aišku ne tik danams. Be jos dizaino plėtojimas – aklas.
Specialistų iš Danijos nuomone, savo veiklą turėtų perorganizuoti ir VDA, susiskaidydama į mažesnes, specializuotas mokyklas su autonomine valdžia, artimiau bendradarbiauti su pramone. Dar daug kitų siūlymų prieš dvejus metus pateikė profesionalai iš Danijos. Ar kas nors įgyvendinta?
VDA Dizaino inovacijų centro vadovas Marius Urbanavičius pripažino, kad nuveikta ne tiek daug, kaip Lietuvos kaimynėse.
Pasak jo, Lietuvoje minėtą studiją užsakė VDA, o Estijoje ir Latvijoje – ministerijos. "Gal todėl kaimyninėse šalyse į tai buvo pažiūrėta šiek tiek rimčiau, priemonių imtasi valstybiniu mastu. Mes tyrimą pristatėme Švietimo ir mokslo ministerijai. Visi džiaugėsi, tvirtino, kad tyrimas labai geras. Esą jam tereikia pridėti kojas, kad jis nenumirtų. Tačiau tuo viskas ir baigėsi", – apgailestavo M.Urbanavičius.
Tiesa, VDA pamažu kruta siekdama daryti bent tai, ką pajėgia. Jei politikų požiūris būtų rimtesnis, rezultatai, neabejoja M.Urbanavičius, būtų geresni.
Postūmis – dizaino laboratorija
Dizaino sričių daug: drabužiai, interjerai, produktai, daiktai, baldai, grafika. Dizaineriai rengiami ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Telšiuose. Per metus dizaino specialybę įgyja keli šimtai jaunuolių.
Duomenų, kiek šią specialybę pasirinkusių žmonių vėliau dirba pagal profesiją, nėra. Žinoma tik tiek, kad populiariausia veikla – grafinis dizainas, antroje vietoje – interjerų kūrimas, galiausiai – produktų, baldų projektavimas.
Baldus ir produktus kuriančių dizainerių poreikis kol kas labai nedidelis. Todėl, M.Urbanavičiaus žiniomis, dauguma persikvalifikuoja į grafikos dizainerius ir įsidarbina reklamos, leidybos įmonėse, apipavidalina interneto svetaines.
Tiesa, yra ir tokių, kurie dirba tik su baldais, – yra arba laisvai samdomi, arba kurdami interjerus projektuoja baldus. Tiesa, yra keletas dizainerių Lietuvoje, kurie kuria vardinius baldus. "Brangių vardinių baldų Lietuvai daug ir nereikia", – pridūrė pašnekovas.
Kad studentų idėjos nenumirtų, M.Urbanavičiaus teigimu, stengiamasi, kad sumanymai virstų gamybos procesu bent jau akademijoje.
Anksčiau VDA neturėjo geros techninės bazės, kad studentai, nevaržomi techninių galimybių, galėtų materializuoti savo mintis. "Galbūt ir dėstoma ne visai tai, ko reikia. Tuos dalykus tvarkome po truputį, įrengta dizaino laboratorija, kurioje studentai gali patys gaminti ir kartu susipažinti su technologijomis. Šiandien mačiau, kaip merginos kažką pjaustė", – pasakojo Dizaino inovacijų centro vadovas.
Gavus ES lėšų, planuojama laboratorijai parūpinti papildomai modernios įrangos. Tikimasi, kad galbūt tai leis glaudžiau bendradarbiauti su pramone, kurti prototipus.
"Pramonės įmonės, manau, dizaino svarbą jau supranta, nes juo toliau, juo daugiau įmonių atstovų atvyksta į VDA ir ieško bendrų sprendimų vystant produktus", – tikino M.Urbanavičius.
Aurelija Uogintaitė, VDA Kauno dailės fakulteto dizaino specialybės absolventė
Dirbau baldus gaminančioje įmonėje, daugiausia projektuodavau virtuvės baldus pagal klientų pageidavimus. Šiuo metu šio darbo jau nedirbu. Savo ateitį norėčiau sieti su baldais. Bandau pati kurti baldus, kuriuos galima būtų rodyti parodose. Galimybių masinei baldų gamybai gal ir gali atsirasti, jei labai ieškai ir stengiesi. Mano baldus tiražuoti turbūt nelabai išeitų. Nemanau, kad Lietuvoje jais kas nors susidomėtų. Dalyvavau parodoje Maskvoje su "eko suoliuku". Susidomėjusiųjų buvo, tačiau noro gaminti tokius suoliukus neatsirado. Lietuvos įmonės ieško paprastesnio dizaino, ką galima greitai ir pigiai pagaminti. Lietuvos rinka nėra tokia didelė, kad išsiplėtotų su išskirtiniais gaminiais. Turbūt nebūtų daug tokių, kurie perka brangius baldus. Jau pasirinkdama šią specialybę suvokiau, kad bus labai sunku prasimušti. Aišku, galima prisitaikyti, kurti kažką paprastesnio. Studentų idėjos, manau, geriausios, bet praktikos tikrai stigo. Idėjos vėliau numiršta. Kai kas jas įgyvendina ir veža į parodas. Viena bendramokslė iš Vilniaus vežė savo darbą į Milaną, ji, atrodo, užsikabino. Iš sudijavusiųjų Kaune bendraamžių didesniais pasiekimais niekas negali pasigirti. Dalis perėjo į grafikos sritį, dirba reklamos srityje, spaudoje. Žinoma, galima pačiam vežti savo darbus į parodas, tačiau su kelione ir dalyvavimu parodoje susijusias išlaidas reikėtų apmokėti pačiai arba ieškoti rėmėjų. Parodžius save Italijoje, manau, atsirastų daugiau galimybių. Tikiuosi neapleisti baldų, dalyvauti konkursuose. Gal kažkas pamatys, susidomės, paskambins.
Naujausi komentarai