Lietuvio mokslininko šeima mėgaujasi Norvegijos žemės lopinėliu
Norvegijos uostamiestyje Trondheime jau septynerius metus gyvenantis kaunietis mokslininkas, informacinių technologijų specialistas Darijus neilgai tenkinosi nuomojamu būstu. Apskaičiavęs, kad paskolos įmokos ne ką didesnės už nuompinigius, jis ryžosi imti vietinio banko paskolą ir įsigyti nuosavą butą nedideliame karkasiniame name. Darijui su žmona Kristina ir sūnumi Simonu tai kol kas tikrieji namai. Jie visiškai atitinka norvegišką gyvenimo būdą ir tradicijas.
Kaina kilo aukcione
73 kv. m butą šeima pirko prieš trejus metus. Būstą buvę kauniečiai rinkosi nelabai toli nuo miesto centro pėsčiomis iki jo galima nueiti per 25 minutes. Tiesa, Trondheimas gerokai mažesnis už Kauną, jis trečias pagal dydį Norvegijos miestas, turintis apie 150 tūkst. gyventojų.
Bute lietuvių šeima jaučiasi tarsi nuosavame name, nes turi tik tris kaimynus. Perkant šį būstą viliojo ir jo planavimas platus prieškambaris, erdvi svetainė, iš dalies sujungta su virtuve. Be to, jie turi pastogę automobiliui, sandėliukus lauke ir palėpėje bei keliolika kvadratinių metrų žemės kieme.
Dėl pirkinio kainos, kaip pasakojo Darijus, teko pasiderėti. Mat šiame Skandinavijos krašte butai ir namai parduodami neformaliuose aukcionuose. Pašnekovo teigimu, galutinę kainą gali lemti ir atsitiktinumas, pavyzdžiui, jei atsiranda daugiau norinčiųjų keltis į tą patį mikrorajoną ar įsigyti tokio paties tipo butą.
Rungiantis su konkurentais Darijui teko pakloti 10 proc. daugiau, nei buvo nustatyta pradinė buto kaina. Beje, nekilnojamasis turtas Norvegijoje pastaraisiais metais šiek tiek pabrango. Vidutinė
1 kv. metro būsto kaina Trondheime siekia apie 12,3 tūkst. litų. Grąžindamas dvidešimčiai metų paimtą paskolą Darijus kas mėnesį išleidžia apie trečdalį atlyginimo.
Vidaus šviesa gatvei
1994 m. statybos name įsigytą būstą lietuvių šeima tobulino nedaug perdažė sienas, kurios, kaip ir lubos, dengtos apdailos plokštėmis. Darijus įtaria, kad baldai jų norvegiškuose namuose lietuviški. Mat jie pirkti tarptautiniame prekybos centre IKEA, kuriems baldus gamina ir mūsų baldininkai.
Lietuvių šeimai priimtini skandinaviško interjero ypatumai: vyrauja šviesios spalvos, mediena. Darijus ir Kristina mielai prisitaikė prie kai kurių čionykščių papročių, pavyzdžiui, nekabinti dieninių užuolaidų. Trondheimiečiai būdami namie nesislepia nuo aplinkinių, priešingai yra visiškai atviri. Daugelis mėgsta vakarais ant palangių įžiebti šviestuvus arba žvakes.
Darijus yra girdėjęs įvairių versijų, kokia tokio papročio kilmė. Esą sutemus langai paliekami neuždangstyti tam, kad pro juos sklindanti šviesa apšviestų miestą, jame būtų jaukiau, o vietos savivaldybei pigiau atsieitų elektra. Taip pat kalbama, kad žvakių degimo ant palangių įprotis atkeliavo iš laikų, kuomet buvo privalu tai daryti esą vietos tvarkdariai priėję prie lango turėdavo matyti, kas dedasi viduje.
Atšiauriuose Skandinavijos kraštuose įsikūrę lietuviai irgi retai užtraukia bambukines žaliuzes.
Neplanuoja likti gyventi
Jauna šeima vietos gyventojų pavyzdžiu bute atsisakė sietynų lubų centre, kokius įprasta kabinti Lietuvoje. Trondheime vyrauja mediniai namai, lubos neaukštos. Taigi kabinti tokius šviestuvus ir po to saugoti galvą neprotinga. Todėl visai užtenka atskiras zonas apšviečiančių halogeninių lempų, toršerų.
Dauguma Trondheimo gyventojų namus šildosi elektriniais radiatoriais, tad gali pasirinkti kokią tik nori patalpų temperatūrą. Mokestis už elektrą, t.y. už apšvietimą, maisto gamybą, įvairius elektros prietaisus šaltuoju sezonu siekia apie 550 litų gerus atlyginimus Norvegijoje gaunančiai lietuvių šeimai tai nėra finansinis smūgis.
Lietuvius žavi erdvūs norvegiškų namų balkonai, kurie dažniausiai įrengiami pietinėje arba pietvakarinėje namo pusėje. Užtenka vietos ir stalui, ir kėdėms čia vertinamas kiekvienas saulės spindulys.
Nepaisant šiaurietiško gyvenimo žavesio, Darijus ir Kristina neplanuoja nuolat gyventi Norvegijoje. Vyriškis įsitikinęs, kad pardavęs butą grąžintų paskolą ir nuostolio nepatirtų.
Naujausi komentarai