Sukūrėte šeimą, susilaukėte vaikų būstas tapo akivaizdžiai per ankštas. Jei gyvenate daugiabučio namo pirmame arba viršutiniame namo aukšte, galbūt nereikia skubėti ieškoti didesnio buto ar namo. Išradingi kauniečiai, atsidūrę tokioje situacijoje, greitai sumoja kaip elgtis ne vienas jų yra padidinęs savo būstą stogo arba kiemo sąskaita.
Ne visi kaimynai sukalbami
Pasižvalgius po miestą nesunku pastebėti, kad taip elgiasi ne tik individualių namų savininkai, bet ir daugiabučių gyventojai.
Antai Draugystės gatvės 9A mūrinis namas yra net dešimties aukštų. Ir dar puikuojasi priestatu ant stogo. Jį nesunku atskirti pagal plytų spalvą, mat šios akivaizdžiai naujesnės nei kitos namo dalies. Pažvelgus į netoliese stovinčius tokio paties tipo namus, galima pastebėti pakitusią pastato formą.
Šio namo gyventoja pasakojo, kad priestatu padidinti butą sugalvojo vienas verslininkas. Jis turėjo nusipirkęs butą viršutiniame aukšte ir prieš kelerius metus sugalvojo padidinti jį pristatydamas ant stogo priestatą.
Gauti namo gyventojų sutikimą tokiai namo rekonstrukcijai buvę nelengva. Ypač priešinosi kaimynai iš devinto aukšto, kurie baiminosi, kad namas gali neatlaikyti papildomo svorio virš jų galvų.
Galiausiai idėjos autorius gavo palaiminimą ir užvirė statybos. Pasak kaimynų, verslininkas daug ką darė savo rankomis, todėl procesas užtruko. Kaimynai kelerius metus kentė kaukšinčių plaktukų garsus.
Dabar devinto aukšto gyventojai pajuto papildomo priestato naudą. Kadangi aukštas nebe viršutinis, vasarą per stogą ne taip prikaitina saulė, o žiemą šilčiau. Jų nuomone, dėl šių privalumų buto vertė išaugo.
Minėtame verslininko bute, pasak kaimynų, nėra nuolat gyvenama. Buvusieji svečiuose pasakojo, kad interjeras įrengtas itin prabangiai, kambariai panašūs į menes, yra židinys ir kitos įprastam butui neįkandamos įmantrybės. Didelio ploto bute įrengta autonominė šildymo sistema.
Dujotiekio gatvėje esančio penkių aukštų namo gyventojas norėjo pasistatyti papildomą aukštą, tačiau gyventojai nesutiko ir sumanymo įgyvendinti nepavyko. Specialistų teigimu, statyti antstatus ant stogų yra gana brangu: reikia ardyti esamą stogą, statyti papildomas konstrukcijas.
Bendru įėjimu nesinaudoja
Didinti būstą mansardų sąskaita įprastas reiškinys Kauno senamiestyje ir Žaliakalnyje. Dažniausiai tai daro gyvenantys vieno ar dviejų aukštų namuose. Tačiau pasitaiko ir neįprastų antstatų. Vienas tokių yra ant Griunvaldo gatvės 22-uoju numeriu pažymėto trijų aukštų namo. Kaimynai pasakojo, kad minėto naujadaro autoriai įsirengė būstą per kelis aukštus.
Daugiabučiai praplečiami ne tik statant antstatus. Rankomis trina ir kai kurie pirmuose aukštuose gyvenantys daugiabučių namų šeimininkai. Jau įprasta matyti pirmuose daugiabučių namų aukštuose įsikūrusias vaistines, maisto parduotuves, grožio salonus, notarų kontoras. Tačiau atskirus įėjimus ir erdvius dengtus balkonus turi ne tik paslaugas teikiančios įstaigos.
Kalniečių gatvės 186 namas yra bendrabučio tipo, jo gyventojai apskritai neturėjo balkonų. Keliuose pirmo aukšto kambariuose įsikūrusi šeima sugebėjo įveikti kaimynų pasipriešinimą ir pasistatė erdvų dengtą balkoną bei įsirengė atskirą įėjimą.
Pastaruoju metu daugėja norinčiųjų statyti priestatus prie daugiabučių namų. Antai Vičiūnuose, Vilkų gatvėje 10 numeriu pažymėtas dviejų aukštų mūrinis daugiabutis vietoj plokščio stogo įgijo šlaitinį, o jo priekyje prilipo papildomas statinys.
Savivaldybė nekliudo
Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pasakojo, kad norinčiųjų didinti savo būstą atsirastų dar daugiau. Tačiau didžiausia problema gauti namo bendraturčių sutikimą. Ar reikia absoliučios daugumos, ar tik daugiau nei pusės gyventojų sutikimo, pasak N.Valatkevičiaus, sprendžia patys gyventojai. Jei yra įsteigta bendrija, tai daroma pagal jos įstatus.
Dažniausiai gyventojai nelabai nori, kad kažkas statytų antstatus ant stogo arba priestatus kieme. Daug ką gąsdina statybos darbų keliamas triukšmas. Tačiau yra gyventojų, kurie su kaimynais susitaria, teigė N.Valatkevičius.
Jokie tolesni statybos žingsniai neįmanomi, kol namas neturi tiksliai nustatytų sklypo ribų. Jos būtinos net ir tuomet, kai ruošiamasi statyti ant stogo. Pasak N.Valatkevičiaus, taip yra todėl, kad statybos leidimas išduodamas tam tikrai žemės teritorijai.
Gavusieji kaimynų pritarimą praeina tas pačias procedūras, kaip ir statantys bet kokį kitą statinį. Jei ruošiamasi statyti antstatus ant stogo, reikia atlikti pastato ekspertizę. Jeigu prireikia, turi būti papildomai tvirtinamos konstrukcijos.
Jei tik gyventojai tarpusavyje sutaria, dirbtinių kliūčių nesudarome. Kai namas labai geroje vietoje, kodėl gi nedidinti gyvenamojo ploto? kalbėjo N.Valatkevičius.
Tiesa, gyventojų užmojai gali būti ribojami. Pavyzdžiui, Šilainių rajone ant tipinių blokinių daugiabučių namų nebūtų leista statyti šlaitinio stogo. Architektų teigimu, neturi būti iškraipytas vieningas urbanistinis veidas.
Kaip teigė savivaldybės atstovas, tipiniai blokiniai namai sunkiausiai pritaikomi architektūriniam patobulinimui, ypač ant stogo. Tokių atvejų, pasak N.Valatkevičiaus, Kaune nebuvo.
Naujausi komentarai