Namai alsavo prabanga
Jei galėtume grįžti į 1918–1940 m. ir aplankyti tarpukario Kauną, o galbūt net apsistoti garsiajame viešbutyje „Lietuva“, čia mus svetingai sutiktų art deco prabanga alsuojantys interjero sprendimai. Tarp elegancijos ir puošnumo balansavusį art deco stilių lengvai atpažintume iš anuomet interjeruose dominavusių sodrių atspalvių: vyno burgundiškos, samanų žalios ir tamsiai juodos spalvų derinių.
„Tarpukariu buvo siekiama kurti ne tik vizualiai patrauklų, bet ir modernų interjerą. Jame vyravo blizgūs paviršiai, simetriškos formos, masyvūs, bet dailiai apdirbti baldai. Šiomis dienomis populiarumo viršūnėje yra minimalizmas, o tuo metu lietuviams, ypač – pasiturintiems miesto gyventojams, namuose patiko turėti daug ir kokybiškų daiktų – dekoratyvinių smulkmenų, kilimų, veidrodžių ir šviestuvų“, – pasakoja interjero dizainerė, „Vilnius Tech“ universiteto dėstytoja Rūta Jankūnienė.
Tapetų mada
Nors praradus Nepriklausomybę art deco liepsna prigeso, šiandien jos ugnį ir vėl kūrena šio stiliaus entuziastai, iki smulkiausių detalių – nuo lango rankenos iki varžtelių – atkuriantys tarpukario interjerus. Vieną šio stiliaus apraiškų, anot interjero dizainerės R. Jankūnienės, buvo galima rasti ir okupacijos laikotarpio būstuose.
„Iš tarpukario į Kauną, jau netekus Nepriklausomybės, atkeliavo sienų dekoravimo trafaretais mada. Žmonės patys pasigamindavo gėlės ar kito ornamento trafaretą, margindavo juo sienas ir taip sukurdavo savitą raštą“, – pasakoja interjero dizainerė.
Pasak Danijos dažų gamintojo „Flügger“ padalinio Lietuvoje vadovo Donato Strazdo, noras sukurti autentišką sienų dizainą artimas ir šių dienų lietuviams. „Šiandien žmonės ieško lengvesnių, greitesnių ir patogesnių sienų dekoravimo būdų. Todėl danai yra sukūrę specialius „Kabric“ dažus. Kuo negražiau jais dažysi, tuo gražiau atrodys“, – sako dažų ekspertas.
Deficito laikai
Sovietų okupacijos laikotarpiu drąsesniems interjero sprendimams kelią užkirsdavo ne tik geopolitinis, bet ir ekonominis Lietuvos kontekstas.
„Nepamirškime, kad tai buvo deficito laikai. Visi namai atrodė vienodai: užėjęs į kaimyno butą galėdavai ir susipainioti, ar čia – tavo, ar kaimyno namai“, – juokauja interjero dizainerė R. Jankūnienė.
Tačiau sunkūs laikai to meto lietuviams, ypač menininkams, kūrybingumo neatėmė. Priešingai – suteikė erdvės vaizduotės šėlsmui.
„Žmonės ant sienų klijuodavo net tam nepritaikytas medžiagas. Pavyzdžiui, linines drobes, iš kurių buvo siuvami bulvių maišai. Tokiu grubiu, natūraliu lininiu audiniu sienas buvo išsikloję ir mano vyro tėvai, architektai. Žinote ką? Visai įdomiai atrodė“, – šypteli interjero dizainerė.
Kūrybinio polėkio tuo metu netrūko nei tapetais, nei dažais sienas dekoravusiems lietuviams. Pasak R. Jankūnienės, tuo metu žmonės galėjo įsigyti tik vieną dažų spalvą – baltą, tačiau svečiuodamiesi pas lietuvius tokios spalvos sienas matydavome retai. Kodėl?
„Į baltą, kreidinį dažą žmonės pildavo spalvotą tušą – tą patį, kuris buvo pilamas į rašiklius. Buvo trys pagrindinės spalvos: mėlyna, raudona ir žalia, o koks atspalvis bus išgautas priklausydavo tik nuo žmogaus sumanumo. Įlašini truputį raudono, išeina rožinė, šiek tiek žalio – vos žalsva. Taip ir gimdavo mūsų namų spalvos“, – tuomečių spalvingų sienų paslaptį atskleidžia interjero dizainerė R. Jankūnienė.
Lietuviai – ne portugalai ar italai, kurių gamtoje ištisus metus vyrauja saulės šviesa ir spalvos. Mes vertiname ramybę, kuklumą.
Vertina kuklumą
Dar daugiau ryškiaspalvių interjerų lietuvių namuose atsirado Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Tokius pokyčius, anot R. Jankūnienės, lėmė skirtingų kultūrų ir papročių pažinimas, kelionės į užsienį, viešnagės viešbučiuose ir restoranuose. Atsivėrus durims į pasaulį, kartu atėjo ir visiškai naujas požiūris į spalvas.
„Vos atsiradus galimybei parduotuvėse nusipirkti spalvotų dažų, lietuvių interjerus užliejo nauja, pozityvi, tarsi laisvės pradžią simbolizuojanti persiko spalva. Po monotoniškų atspalvių ji į namus įnešė saulės šviesos, todėl sienos, baldai, net užuolaidos – viskas turėjo švelnų persikinį atspalvį“, – prisiminimais dalijasi interjero dizainerė.
Netrukus ryškias spalvas ir vėl ėmė keisti šviesūs, natūralūs, lietuviški tonai: balta, pilkšva ir šimtametes girias menanti medžio spalva.
„Lietuviai – ne portugalai ar italai, kurių gamtoje ištisus metus vyrauja saulės šviesa ir spalvos. Mes vertiname ramybę, kuklumą, todėl ir šiuolaikiniai lietuvių interjerai artimesni skandinavų bei japonų nei spalvingoms pietų europiečių kultūroms“, – sako R. Jankūnienė.
Vis dėlto dažų ekspertas D. Strazdas šį dėsningumą pastebi tik sostinėje: „Kauniečiai namų sienas vis dar linkę dažyti švelnia persiko spalva, populiari ir mėtinė. Klaipėdos gyventojai renkasi ryškesnes, gilesnes dūmines spalvas, o vilniečiams artimesni baltos ir pilkos spalvos atspalviai. Žinoma, tai bendros tendencijos, visuomet pasitaiko ir išimčių.“
Baltos spalvos poreikis
Išgyvenę ir prabangos, ir nepritekliaus laikus, šiandien lietuviai turi idealias sąlygas kurti savo svajonių būstą. Tačiau beribė spalvų, tekstūrų ir medžiagų įvairovė, regis, vis dažniau skatina atsigręžti į klasiką ir pasirinkti tai, kas iš tiesų veikia.
„Net 90 proc. vilniečių namuose pamatysime baltas sienas. Neutralus erdvės pagrindas suteikia žmogui galimybę žaisti su tekstile, pagalvėlėmis, kilimais ir užuolaidomis, o tai – detalės, kurias lengva pakeisti“, – sako interjero dizainerė.
Jos įžvalgoms pritaria „Flügger“ dažų atstovai, savo klientams šių metų rudenį pristatę spalvų paletę su 32 balkšvos spalvos atspalviais.
Šiandien žmonės ieško lengvesnių, greitesnių ir patogesnių sienų dekoravimo būdų.
„Danai sukūrė tai, ko ilgą laiką reikėjo mūsų regionui – kruopščiai apgalvotą neutralių atspalvių paletę. Pastaraisiais metais tiek Danijoje, tiek Lietuvoje, bendraudami su klientais, architektais, interjero dizaineriais ir dažytojais, jautėme augantį baltų ir pilkšvų atspalvių poreikį. Kitaip sakant, cepelinų spalva, kai kalbame apie sienas, dar niekam neatsibodo“, – šypsosi D. Strazdas.
Jis priduria, kad balti sienų dažai pasirenkami ne tik dėl estetinių, bet ir dėl pragmatinių priežasčių. Dažų parduotuvės vadovas atskleidžia, kad neutraliomis spalvomis įrengti būstai lengviau įsilieja į nekilnojamojo turto rinką.
Naujausi komentarai