Kalėdų eglutei – antras gyvenimas

Kalėdų eglutei – antras gyvenimas

Jau šį sekmadienį Trys Karaliai paskelbs kalėdinio laikotarpio pabaigą. Paisantys tradicijų tądien turėtų atsisveikinti ir su Kalėdų eglutėmis bei kitomis puošmenomis.

Vis dėlto vazone įsodintų žaliaskarių nereikėtų skubėti išmesti. Tinkamai prižiūrėtas per šventinį maratoną, o po to saugiai peržiemojusias jas pavasarį galima persodinti lauke.

Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas įspėjo, jog norint medeliui suteikti antrą gyvenimą teks šiek tiek pasistengti. Svarbiausia – neužmiršti eglutę kasdien palaistyti, o jos šakas apipurkšti vandeniu, antraip ji gali nunykti, numesti spyglius.

Iš šaltos į šiltą aplinką staiga patekęs augalas priverstas atsibusti iš žiemos miego, ilgainiui jis pradeda vegetuoti. Tad reikėtų pasistengti nesukelti jam papildomo streso grąžinant į vėsesnę aplinką. Vazone įsodintą Kalėdų eglutę namuose laikyti rekomenduojama ne ilgiau kaip dvi savaites. Kuo trumpiau – tuo geriau.

Iki persodinimo eglutė gali žiemoti balkone ar net lauke. Pasak A.Baranausko, ypatingos priežiūros medeliui tuomet nereikia. Vazoną tinka laikyti ir ant žemės, o kad nenušaltų šaknys, jį galima apipilti durpėmis.

Eglutei persodinti labiausiai tiktų priemolio dirvožemis. Iškasus kiek gilesnę, nei yra būtina, medelio šaknų gumbui duobę, į jos dugną reikėtų įberti juodžemio. Persodintą eglutę derėtų gausiai palieti, po to periodiškai laistyti dar apie mėnesį. Žemė turėtų būti drėgna, bet ne šlapia.

A.Baranausko teigimu, palyginti su paprastosiomis eglutėmis, kiek atsparesni yra kėniai ir dygiosios (sidabrinės) eglutės. Vis dėlto šimtaprocentinės tikimybės, kad augalas prigis, nėra.

Ar kiekviena vazoninė žaliaskarė tiks persodinti, reikėtų pasiteirauti prieš ją įsigyjant. Urėdo nuomone, patikimiausia būtų pirkti medelyne išaugintą medelį.

Tiems, kurie neturi kur persodinti eglutės, tačiau gaili ją išmesti, A.Baranauskas patarė kreiptis į artimiausią girininkiją, kuri medelį galėtų priglausti. „Po to bus galima lankyti ir prižiūrėti savo eglutę“, – šypsojosi urėdas.