Uostamiesčio kūrėjus po vienu sparnu subursiantis Klaipėdos "Kultūros fabrikas" industrinį darbo kostiumą keičia į jaukų namų rūbą. Būtent būsimųjų namų vizija įvairių sričių menininkams diktavo idėjas, kaip galėtų atrodyti šio kūrybinių verslų ir meno inkubatoriaus reprezentacinės erdvės.

Informacija

Klaipėdos centre esantis senasis tabako fabrikas – XX a. pr. industrinis objektas, kuris šiuo metu rekonstruojamas į kūrybinių verslų ir meno inkubatorių. Jo veiklos pradžia numatyta 2013-aisiais.

"Kultūros fabriko" vizija – kūrybinių verslų atstovų ir menininkų sambūrio centras, ir darbo vieta.

Atviros interjero kūrybinės dirbtuvės – Klaipėdoje surengto I kūrybinių industrijų festivalio "IKRA savaitė" dalis.

Jų metu per keturias dienas dalyviai turėjo sukurti "Kultūros fabriko" informacinę iškabą, pirmojo aukšto vestibiuliui skirtus priimamojo stalą (barjerą), laukiamojo baldus, sienos dekorą (skulptūros, grafikos sprendiniai), šviestuvus bei pateikti kitus kūrybinius sprendimus.

Dėmesio centre – vestibiuliai

Atviroje kūrybinėje laboratorijoje "Būsimojo "Kultūros fabriko" interjero kūrybiniai sprendimai: kryptys ir variantai" plušėjusi jungtinė komanda bendraminčiams bei visiems besidomintiems pristatė keturių dienų darbo rezultatą.

Projekte dalyvavo interjero dizaineriai Andrius Tamašauskas, Mindaugas Melenis, grafikos dizaineriai Emilija Laužikaitė, Edmundas Lukminas, fotografė Lina Melenė, dailininkas Andrius Miežis, skulptorius Rolandas Repšys, o dirbtuvėms vadovavo architektas Vitalijus Jankūnas.

Įvairialypę komandą subūręs tikslas – sukurti "Kultūros fabriko" vestibiulių interjero viziją. Ši erdvė – tarsi statinio vizitinė kortelė, ji taps ir bendra visų šio pastato "įnamių" susitikimo vieta.

Tad M.Melenio ir A.Tamašausko sukurtose trimatėse vizualizacijose siekta atspindėti tiek čia įsikursiančių kūrybininkų poreikius, tiek kūrybinės veiklos prigimtį.

Tarp betono – vejos sala

Pirmasis interjero kūrėjų pristatytos koncepcijos įspūdis – išgrynintos formos, saikas, erdvės prabanga.

Interjero sprendimuose išryškėja dialogas tarp sena ir nauja – raudonų plytų konstrukcija ir modernios detalės, civilizacijos ir gamtos – betoninių plokštumų fone tarsi inkliuzas išnyranti žalios vejos salelė.

Originalaus dizaino baldai, šviestuvai čia taip pat kuria savitą, išskirtinį erdvės veidą bei verčia suklusti – čia išties "reziduoja" nestandartiškai mąstantys žmonės.

O senojo fabriko transformaciją į modernų kūrybinių industrijų centrą, kūrėjų akimis, turėtų liudyti siena per abu aukštus besidriekianti šviečianti juosta.

Dirbtuvių vadovas architektas V.Jankūnas mano, jog įsiklausius į kolegų, kitų neabejingų klaipėdiečių pastabas šis projektas išvys dienos šviesą.

Tobulumui ribų nėra

"Pasibaigus kūrybinėms dirbtuvėms, norėjosi pateikti kokybišką darbą bei išsklaidyti tą nežinomybės šydą, kaip galėtų atrodyti būsimieji kūrybininkų namai", – teigė architektas.

V.Jankūno nuomone, iš esmės projektą būtų galima vadinti sėkmingu, tačiau pašnekovas apgailestavo, jog į šių dirbtuvių komandos gretas neįsiliejo daugiau kūrėjų.

– Kodėl kūrybinė komanda apsiribojo tik vienu projektu?

– Tiesiog tarpusavyje diskutuodami nusprendėme, kad laiko tarpas – labai trumpas, dalyvių skaičius taip pat nedidelis, teko apsispręsti, ar generuoti tris eskizinio lygmens variantus, ar geriau pristatyti bendrą ir iki galo išbaigtą, konkretų komandinį darbą – kokybišką trimatę vizualizaciją. Pasirinkome pastarąjį variantą.

– Dirbtuvės buvo atviros visiems kūrėjams. Kaip manote, kodėl šis projektas neįgavo platesnio atgarsio?

– Galėčiau draugiškai mesti akmenį į tuos žmones, kurie daug kalba, bet kai reikia iš tiesų imtis iniciatyvos, jų nebelieka. Kaip organizatoriai padarėme gerą įdirbį. Projektas buvo plačiai nušviestas tiek spaudoje, tiek internete, žmonės buvo kviečiami ir asmeniškai. Tačiau, pavyzdžiui, iš mano kviestų šešių kūrėjų atsiliepė tik vienas. Todėl esu labai dėkingas tiems žmonėms, kurie pasielgė visuomeniškai, aukojo savo laiką.

Išties pirminė koncepcija buvo tokia, jog susirinkus skirtingų sektorių kūrėjams, susidarys trys keturios grupės, kurios pasiūlys skirtingus variantus, o po pristatymo specialistams, visuomenei, diskusijų, vertintojų nuomone, bus išrinktas geriausias variantas.

– Tačiau kai nėra galimybės pasirinkti, gali susidaryti įspūdis, kad šis projektas jau savaime nekvestionuojamas?

– Jokiu būdu. Ir renginio metu akcentavome, kad pateiktas darbas nėra konstanta. Tiesiog išsakėme savo idėjas, o toliau – diskutuokime ir bendromis jėgomis kurkime savo kultūros fabriko – savo namų – interjerą, o ne tūnokime atskiruose kabinetuose.

– Į kokias pastabas atsižvelgsite?

– Iš esmės didelių pastabų, prieštaravimų nebuvo, veikiau – draugiški pasiūlymai. Žmonės labai džiaugėsi, kad apskritai kažkas įvyko, kad galima numatyti ir svajoti, kas gi toje erdvėje bus, kaip ji galėtų atrodyti.

Žinoma, į išsakytą nuomonę, pastebėjimus atsižvelgsime. Tarkime, žmonėms iš esmės patiko idėja, kad informaciniuose stenduose, logotipuose nereikėtų pabėgti nuo pastato praeities, kad juose turėtų atsispindėtų fabriko simbolika.

Tačiau pristatytasis "Kultūros fabriko" logotipas kai kuriems pasirodė pernelyg fundamentalus, agresyvus, nesusijęs su kūryba. Manyčiau, kad jis šiek tiek galėtų koreguosis – gal įgis švelnesnių linijų, bus meniškesnis, linksmesnis, spalvingesnis.

Tam tikrų diskusijų kilo ir dėl interjero fragmentų. Pavyzdžiui, vadinamoji pievelė, ant kurios žmonės galėtų prigulti ar prisėsti, įrėminta stačiakampio formoje, nors turėjome ir kitokią idėją – kad ji galėtų būti plastiška, tarsi išaugusi iš grindų. Pasirodė, kad ši pirminė idėja vertintojams buvo priimtinesnė, nei mūsų pateiktas galutinis variantas. Todėl manau, kad ši momentą irgi koreguosime.

Taip pat išdiskutavome, jog vestibiulyje galėtų atsirasti koks gyvas daiktas – kaip antai interaktyvi siena, ant kurios būtų galima užrašyti savo nuomonę, atsiliepimus, priklijuoji nuotrauką ir panašiai.

Taigi reaguodami į pastabas, pasiūlymus, projektą tikrai tobulinsime, manyčiau, ta proga surengsime ir dar vieną diskusiją.