Buvęs garsios grupės muzikantas mėgaujasi širdžiai mielu baldžiaus amatu
Kirviai, kaltai, frezos, šlifavimo mašinos – tokie, regis, ne itin romantiški instrumentai tapo buvusio grupės BIX klavišininko Mindaugo Špokausko-Špoko kasdienybe.
Atkampioje ir dažnam lietuviui egzotiškoje Islandijoje šiuo metu gyvenantis ir dirbantis palangiškis šmaikštavo, kad su medžiais draugauja nuo gimimo, o juos gadina bene dešimtį metų.
Tačiau, kaip prasitarė Mindaugas, po tokių „gadinimų“ atsiradusius jo kūrinius jau spėjo įvertinti ir vokiečių dizaino korifėjus Volkeris Albusas.
Dirbinių apstu visur
M.Špokauską sunku būtų įsivaizduoti „tamsta mokytoju“. Tačiau būtent tokius mokslus palangiškiui kadaise teko krimsti. „Su medžiu pradėjau dirbti dar besimokydamas Šiaulių pedagoginiame institute – buvo tokia disciplina kaip medžio darbai. Būčiau mokęs obliuoti, gręžti, kalti“, – prisiminė Mindaugas. Ši patirtis ir praktika medžio apdirbimo ceche vyrui pravertė atsisveikinus su muzikavimu grupėje BIX.
M.Špokausko dirbiniai – baldai, originalios dekoro detalės – puošia ne tik gyvenamąsias erdves. Vyrui yra tekę kurti ir viešbučių, įvairių užeigų, arba, anot jo paties, masinio girdymo įstaigų, interjerus.
„Tai romantiškas darbas su standartiniais ergonomiškais dydžiais, laviruojama ties kičo ir avangardo riba. Reikia apmąstyti kiekvieną įmanomą detalę, kartais fantazijos pritrūksta“, – su šypsena apibūdino Mindaugas.
Kelis tokius interjerus palangiškis sukūrė su bičiuliu menininku Rimu Navicku. Bendrus projektus taip pat įgyvendino ir su Sauliumi Špokausku, Sauliumi Alejūnu.
Meistrauja iš ąžuolo
Nors neretai tenka dirbti vienoje komandoje su kitais meistrais, M.Špokausko manymu, daugiau malonumo ir naudos teikia darbas, kai žmonės vienas su kitu nesitrina alkūnėmis.
„Kažkoks meistrelis sėdi savo erdvėje ir dirba. Kitas – taip pat. Eskizus, projektus derina kartu, vėliau vėl kiekvienas dirba įprastoje erdvėje. Tada ir rezultatas organiškesnis“, – samprotavo Mindaugas.
Vyras pasakojo pastaruoju metu dažniau meistraująs iš prabangios ąžuolo medienos, išsiskiriančios sodria tamsia spalva, tvirtumu.
„Eglė – balta. Pušis skaniai kvepia, o uosio kvapas toks neapsakomas, visada ant liežuvio galo. Kiek-vienas medis vis kitoks, bet nedaug jų pažįstu, mažai „čiupinėjau“, – kuklinosi menininkas.
Jo pastebėjimu, užsieninė, atogrąžų mediena – kieta, „užsispyrusi“. Kai kurių rūšių medžiagų kainos – kosminės. Iš tokių, pavyzdžiui, gimsta unikalūs muzikos instrumentai.
Mintys – kaip musių tuntas
Kūrybos idėjas Mindaugui diktuoja pats medis, jo skleidžiama šiluma. Šilti, jaukūs, malonūs lytėti atrodo ir masyvūs, ir elegantiški aptakių formų baldai. Grubaus tašo dirbiniuose suspindi etniniai motyvai.
„Minčių kyla nepriklausomai nuo to, ką veikiu. Šauna į galvą, akimirką pagalvoji ir toliau dirbi, ką dirbęs. Praeina kokie trys mėnesiai, ir pradeda grįžti nuotrupos, fragmentai, kurie vėliai gali susipinti visai netikėtai. Idėjų kyla iš kažkokio apibendrinimo, patirties, apmąstymo. Toks lietaus debesis, kuris kaupiasi virš galvos kaip musių tuntas ir vieną dieną prapliumpa“, – filosofavo M.Špokauskas. Jam būtų sunku atsakyti, per kiek laiko sukuriamas vienas ar kitas daiktas. Iš dalies tai priklauso nuo darbo apimties. Vyras pripažino, kad technologijų inovacijos, viena vertus, paspartina procesą, antra vertus, atlieka ir vadinamąjį juodąjį darbą.
„Kartą buvau prisėdęs prie blusinėjimo – užtrukau tris mėnesius. Blusinėjimasis – tai toks smulkus darbelis, turintis daug eskizų, portreto bruožų. Dabar, kai galima naudotis kopijavimo staklėmis, vos ne lazerio stebuklais, trys mėnesiai atrodo daug. Bet technologijos sutaupo laiko didesniam paklydimui. Nepabaigiamam vartojimui. Investuoji į stakles ir gamini niekalą, kurį visi perka. Perka, nes pigu“, – aiškino pašnekovas.
Gamins baldus sau
Vyras neslėpė, kad neretai patį apninka pagunda įsigyti kokį technikos stebuklą ir ima kankinti begalė svarstymų, ar tikrai be šio įnagio neįmanoma išsiversti.
„Reikėtų tik pamatyti, kaip stoviu kokioje nors įrankių parduotuvėje ir bepročio akimis apžiūrinėju tuos agregatus, jų modelius, technines charakteristikas, patvarumą“, – šypsojosi Mindaugas.
Pašnekovas prisipažino puoselėjąs mintį artimiausiu metu, kai tik grįš namo, susimeistrauti keletą baldų ir sau pačiam. Jau pagaminti virtuvės suolai laukia naujų giminaičių – stalo, spintos, indaujos, grindų.
Į ateities planus įeina ir tolima egzotiška kelionė. „Svajoju keliauti į Indiją mokytis. Į senių kursus: išsiaiškinti, kas buvo gyvenimas ir ko kitą kartą reikės nepamiršti, norint save realizuoti“, – prasitarė buvęs garsios grupės muzikantas.
Naujausi komentarai