Margaspalviais žiedais suvešėję gėlynai bei klombos – bene ryškiausi vasariško Klaipėdos rūbo akcentai. Nors tai nereikalauja daug laiko ar investicijų, tik nedaugelis klaipėdiečių stengiasi miesto įvaizdžiui sutekti vaiskesnių spalvų.

Specialistai pataria

Komponuojant skirtingas gėles kartu reikėtų sodinti augalus, kurių augimo sąlygos panašios. Aukštesnes gėlės sodinamos lovelio centre ar sienos pusėje. Lovelyje netinka sodinti aukštaūgių gėlių, kurių apatinė dalis yra be lapų. Žemos gėlės tinka kompozicijai įrėminti iš kraštų ar iš matomosios pusės. Lovelio viduryje galima būtų pasirinkti gėles tamsesnės spalvos žiedais, o pakraščiuose – šviesesnės.

Balkonams dekoruoti ypač tinkamos gėlės

Petunijos

Pelargonijos

Torenijos (veislė "Blue Moon")

Lakišiai

Paprastoji skeptrenė

Plektrantas (svyrančios formos)

Taškuotės, arba bakopos

Hibridinės fuksijos

Centradenijos

Diascijos

Kaskadinės lobelijos

Svyrančios verbenos

Šilingės

Šliaužiančiosios tramažolės

Puošia skurdūs žiedai

Nėra noro? Neturime tradicijų? O gal vasarą pusė Klaipėdos emigruoja į Dituvos sodus? Į klausimą, kodėl klaipėdiečiai taip vangiai rūpinasi savo gyvenamosios aplinkos estetika, sunku atsakyti ir specialistams.

Balkoninių gėlių kaskadomis pražydę pastatų fasadai – gana įprastas vaizdas daugelyje Vakarų Europos šalių. Akivaizdu, kad be šio vasariško akcento net įspūdinga senovinė architektūra prarastų nemažą dalį savo žavesio.

Tuo tarpu skurdžiai gėlėmis papuošti uostamiesčio pastatai kuria nykoką, blankų uostamiesčio vaizdą.

"Taip, ir svečiai, ir turistai, vaikštinėdami mieste, neretai atkreipia dėmesį, kad trūksta spalvos, gyvybės. Ypač senamiesčio gatvelėse", – pripažino savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Sceną – ant gėlyno

Pašnekovė įtikinusi, kad esmė – ne pinigai.

"Norint pasipuošti savo aplinką užteks ir vieno dviejų vazonėlių, o gėlės žydės visą vasarą iki vėlyvo rudens. Kurie tai nori padaryti, tie ir daro įvairiais būdais – ir pigiau, ir prabangiau", – kalbėjo valdininkė.

I.Šakalienė prisiminė kadaise Melnragėje bei Giruliuose vykdavusius gražiausios sodybos konkursus. Esą ne kartą teko įsitikinti, kad ir ne itin pasiturinčios šeimos savo aplinką sugebėdavo susitvarkyt idealiai.

"Viskas priklauso nuo požiūrio, kaip žmogus augo, kas jį formavo. Arba žmogus mėgsta gėles, arba ne. Arba jam reikia gražios aplinkos, arba ne. Tie, kurie augo ant asfalto, jiems tos gėlės turbūt ir nereikia. Tokie gali pasiūlyti ir sceną ant gėlyno pastatyti, ir dar ką nors sugalvoti", – prisiminusi neseną patirtį šypsojosi pašnekovė.

Idėja – sukurti miesto herbą

Vis dėlto, pasak I.Šakalienės, galima pasidžiaugti bent jau kai kurių klaipėdiečių iniciatyva.

"Nesakyčiau, kad žmonės visiškai nesipuošia. Pastebiu gėlių ir Mažvydo alėjoje, ir Šaulių gatvėje. Tik gaila, kad tai nėra masinis reiškinys. Įsivaizduokite, kaip fantastiškai atrodytų penkiaaukštis ar devynaukštis namas, jei kiekviename balkone būtų bent po vieną vazonėlį", – vizijomis dalijosi pašnekovė.

Pasak I.Šakalienės, jei miesto biudžete atsirastų daugiau lėšų apželdinimui, ir viešosiose erdvėse būtų galima įrengti naujų įdomių kompozicijų.

"Turime idėją iš gėlių sukurti miesto herbą arba vėliavą ant kalvos prie Herkaus Manto gatvės viaduko. Bet tai, aišku, yra brangus malonumas. Būtų galima įrengti ir daugiau tūrinių elementų, kurie labai puošia miestą. Idėjų yra begalės, jei turėtume finansinių galimybių", – kalbėjo savivaldybės atstovė.

Padėtų konkursai?

Sodo centro "Frezija" vadovė Živilė Kristutienė teigė pastebinti, jog savo aplinką puoselėti labiau linkę individualių nei daugiabučių namų gyventojai.

"Neretai ir pati pakeliu galvą į miesto daugiabučių balkonus – išties nykokas vaizdas. Labai mažai ir kontorų puošiasi, o lauko kavinėse jaučiasi monotonija – susidaro įspūdis, kad tik kuo pigiau, kuo paprasčiau. Gal tiesiog nenori investuoti?" – šypsojosi pašnekovė.

Ž.Kristutienė svarstė, jog galbūt puošti savo aplinką klaipėdiečius labiau paskatintų, suaktyvintų įvairūs aplinkotvarkos konkursai.

"Frezijos" vadovės teigimu, šiandien gėlininkai siūlo turtingą augalų įvairovę kiekvieno skoniui ir piniginės storiui.

"Žinoma, balkonams pirkėjai dažniausiai renkasi svyrančias gėles, nes jos atrodo išvaizdžiausiai, o jei tinkamai prižiūrimos, tręšiamos, žydi iki pat šalnų. Kiek teko pastebėti, stengiamasi sodinti ne vienos, o skirtingų rūšių kompozicijas", – pasakojo specialistė.

"Ant bangos" – fuksijos

Populiariausių balkoninių gėlių sąraše be konkurencijos karaliauja pelargonijos bei surfinijos, nors pastarosios reikalauja daugiau priežiūros, yra lepesnės.

"Taip pat gana populiarios bakopos, šlamučiai, kurie kompozicijoms suteikia gyvumo, sezono pradžioje labai perkamos buvo lobelijos, šiuo metu "ant bangos" – fuksijos, išsiskiriančios išvaizdžiais žiedais, be to, jos nėra labai lepios", – vardijo pašnekovė.

Kaip svyrančios balkoninės gėlės gali būti auginamos ir slenkančios rožės, tačiau kadangi joms būtina tam tikra drenažinė sistema, jos turi augti apvaliuose puoduose.

Prieš sodinant gėles Ž.Kristutienė rekomenduoja į substratą įmaišyti trąšų granulių, kurios pasižymi ilgu veikimu, ir sezono metu augalų faktiškai nebereikia tręšti. Tai patogu ir ekonomiška.

Kad gėlių priežiūra būtų paprastesnė, jei yra galimybių, į vazonėlį rekomenduojama įberti ir vandenį sugeriančių granulių, kurios palaisčius išsiplečia, o ilgainiui atiduoda drėgmę augalui.

"Apskritai pastebiu tendenciją, kad klientai mums vis dažniau patiki ir gėlių sodinimą – tiesiog išsirenka augalus ir prašo vietoje susodinti", – patirtimi dalijosi Ž.Kristutienė.