Neįgalieji jaučiasi įkalinti

Žmonės su negalia naujų, jų poreikiams pritaikytų butų neįperka, o senieji pertvarkomi labai retai

Kaune senos statybos daugiabučiuose gyvenantys neįgalieji trokšta pasigerinti gyvenimo sąlygas. Tačiau persikelti į naujos statybos butus, pritaikytus specialiems poreikiams, išgali vos vienas kitas. Apie šimtas neįgaliųjų vežimėliuose sėdinčių kauniečių laukia, kada jų dabartinis daugiabutis bus pritaikytas nevaržomai judėti. Į daugumą senos statybos daugiabučių patekti galima tik lipant laiptais, todėl judėjimo negalią turintiems žmonėms išvyka į kiemą – reta laimės akimirka. Norint ištrūkti į lauką, jiems reikia artimųjų arba kaimynų pagalbos.

Vargo patiria mažiau

Kaunietė Daiva Klimavičienė vis dar prisimena baimės jausmą, kai apsipylę prakaitu ją laiptais aukštyn arba žemyn gabendavo šeimos nariai ar kaimynai. Moterį tuomet dažnai apnikdavo mintis: „Jei iškrisiu iš vežimėlio, mano kaulų nebesurinks.“

D.Klimavičienė gyvena senos statybos devynių aukštų blokiniame name, į kurio laiptinę galima patekti tik įveikus dešimt stačių laiptų pakopų. Dabar šios kliūties kaunietė nebejaučia – beveik prieš metus namo prieigose buvo pastatytas neįgaliesiems skirtas keltuvas. Tiesa, dėl šio įrenginio moteriai teko gerokai pakovoti. Pusę keltuvo įrengimo išlaidų apmokėjo savivaldybė, likusi dalis padengta iš valstybės biudžeto.

Dabar D.Klimavičienė vežimėliu užvažiuoja ant keltuvo, spusteli nuotolinio valdymo pultelį ir juda aukštyn arba žemyn. Savarankiškai išėjusi iš namų, ji be sunkumų gali įvažiuoti į kai kuriuos prekybos centrus, šeimos kliniką, bet toli gražu ne į visas parduotuves, maitinimo ar kultūros įstaigas.

D.Klimavičienei tenka įdėti daug pastangų, kad nenutrūktų bendravimas su draugais ir artimaisiais. Paklausta, ar turi galimybę be kliūčių nuvažiuoti pas juos į svečius, moteris purto galvą. Jai tenka prašyti, kad kas užkeltų laiptais svetimame daugiabutyje, draugams siūlo susitikti patogesnėje vietoje.

Su neįgaliųjų vežimėliu nesiskirianti kaunietė Danutė Sireikienė jau bemaž penkerius metus gali kada panorėjusi išvažiuoti iš namų. Penkiaaukščio blokinio namo pirmajame aukšte gyvenanti moteris turi atskirą išėjimą – per balkoną, kuriame įrengtas keltuvas. Tiesa, balkonas ir įėjimas į jį buvo gerokai praplatintas, patalpa įstiklinta. Šie patobulinimai taip pat atlikti valstybės ir savivaldybės lėšomis.

Patogūs butai neįperkami

Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Artūras Zumaras apgailestavo, kad dėl pinigų stygiaus gyvenamosios aplinkos pritaikymas neįgaliųjų poreikiams juda vėžlio žingsniu.

Tiesa, pagal dabar galiojančią tvarką įėjimai į naujai statomus daugiabučius namus turi būti pritaikyti neįgaliesiems nepriklausomai nuo to, ar juose gyvena neįgalūs asmenys, ar ne. Tačiau būstas naujos statybos namuose – ne kiekvieno kišenei. A.Zumaras pažįsta tik du jaunus neįgalius kauniečius, kurie siekia aukštojo mokslo, tikisi turėti gerai mokamus darbus ir ryžosi imti paskolą būstui pirkti naujos statybos name.

Bendrovės „Kamintos investicija“ vadovė Elvyra Kaminskienė pasakojo, kad pagal ankstesnius reikalavimus kiekviename statomame name 5 proc. butų buvo pritaikoma neįgaliesiems, tačiau norinčiųjų pirkti tokių butų neatsirasdavo. E.Kaminskienės nuomone taip yra todėl, kad neįgalieji tarpusavyje nepasidalija informacija apie jiems pritaikytus butus naujuose namuose.

Bendrovės „Atolas“ statomus daugiabučius namus projektavęs architektas Donatas Bacevičius pasakojo, kad dabar reikalaujama sudaryti sąlygas žmonėms su neįgaliųjų vežimėliais patekti į bet kurio naujai statomo daugiabučio namo vidų. Tam įrengiamos nuovažos, liftai. Architektas teigiamai vertina šiuos reikalavimus, nes jei šiais patobulinimais nesinaudos neįgalieji, jie ne mažiau pasitarnaus tėvams su vaikiškais vežimėliais.

Painiava

Statybos kokybę prižiūrinčių valstybės institucijų atstovai kitaip nei neįgaliųjų atstovai aiškina, kaip naujieji daugiabučiai namai turi būti pritaikyti neįgaliesiems. Kauno apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Eugenijus Sklenys tvirtino, kad ne visuose naujuose daugiabučiuose namuose privalo būti sudarytos sąlygos juose lankytis neįgaliesiems. Valdininko teigimu, svarbiau, kad 5 proc. butų turi būti pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. A.Zumaras patikslino, kad ši nuostata pakeista nuo praėjusių metų pabaigos. Pasak jo, dabar būtina užtikrinti neįgaliųjų patekimą į namą, o dalį butų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams neprivalu.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Valstybinės priežiūros normų skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Sūdžius taip pat aiškino, kad ne visus pastatus įmanoma ir ne visus reikia pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms, o tik tuos, kuriuos jie lanko. Toks valstybės institucijose dirbančių žmonių požiūris piktina neįgaliųjų teisių gynėjus, kurie reikalauja, kad kuo daugiau namų būtų pritaikyta neįgaliesiems.

„Jei kuris nors gyventojas taptų neįgaliu, būtų kuo mažiau sąnaudų pritaikant gyvenamąją aplinką jo reikmėms. Žmogus negali žinoti, kada jam atsitiks nelaimė. Mes siūlome, kad visuose butuose durų angos būtų platesnės, tačiau statytojai to atsisako. Tenka jiems įrodinėti, kad statyti platesnes duris nekainuoja brangiau“, – komentavo žmonių su negalia viešosios įstaigos „Aplinka visiems“ vadovas Arvydas Vladas Poškus.

Jo teigimu, neįgaliųjų organizacijoms nuolat tenka kovoti su namų statytojais, kad jie tinkamai įvykdytų reikalavimus, susijusius su neįgaliųjų poreikiais.