Skaičiuojantieji pinigus naudojasi proga už pusę kainos apšiltinti namą, pakeisti langus ir vamzdynus
Dauguma daugiabučių namų Kaune statyti prieš 20-30 ar dar daugiau metų ir jau prašosi kapitalinio remonto. Kiūra stogai, vamzdžiai, blokiniuose namuose - nesandarios siūlės, mūriniuose - yra plytos. Tačiau kol kas tik viena kita namų bendrija Kaune ryžtasi užglaistyti didžiąsias namo problemas ir kartu apšiltinti fasadą.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA) Kauno regionas yra pateikęs vertinti 38 senų daugiabučių modernizavimo projektus, tai yra 3 kartus mažiau nei Panevėžio, 2,5 karto mažiau nei Vilniaus ir 8 projektais mažiau nei Klaipėdos regionas. Vis tik kai kurie kauniečiai jau įžvelgė namo atnaujinimo naudą, miegamuosiuose rajonuose galima pastebėti vieną kitą gražėjantį būstą.
Šiltinant fasadą, atpinga kiti darbai
Nebūtina remontuoti viską, bet nedaryti nieko ir nepasinaudoti valstybės teikiama parama - neprotinga. Jei namas šiltinamas, valstybė padengia 50 proc. darbų kainos.
Mes dėl to ir nusprendėme šiltinti namą, kad mažiau kainuotų ir visi kiti darbai, - teigia P.Lukšio gatvės 12-ojo namo gyventojų bendrijos pirmininkas Olegas Mackevičius. Jo rūpesčiu šiuo metu atnaujinamas 1981 metais statytas devynių aukštų, 54 butų blokinis namas.
Pasak O.Mackevičiaus, renovuoti namą ši bendrija nusprendė prieš kelerius metus, tuo metu valstybės parama buvo apribota - negalėjo viršyti 50 litų kvadratiniam metrui.
Norėdami maksimaliai išnaudoti paramą, nusprendėme nešiltinti viso namo, o tik jo galus bei stogą. Taip pat kiek patobulinome šildymo sistemą, keitėme langus butuose ir laiptinėse. Darbų sąmata siekė 480 tūkst. litų. Valstybė turėjo padengti 30 proc. darbų kainos, - pasakojo bendrijos pirmininkas.
Dabar, kaip teigia O.Mackevičius, valstybė neberiboja paramos dydžio, ir jei namas yra šiltinamas, apmoka pusę darbų kainos. P.Lukšio gatvės 12-ojo namo gyventojai nusprendė taisyti projektą ir apšiltinti viso namo fasadą, pakeisti vamzdynus rūsyje ir butuose, sumontuoti naujus radiatorius, įstiklinti balkonus. Tai bendrijai kainuos dar apie 600 tūkst. litų.
Apžioti kuo daugiau apsimoka
Tiems, kurie žada imtis namo renovacijos, patariu užsakyti investicinį projektą, apimantį maksimalų darbų kiekį. Po to galima ne viską iš karto remontuoti. Projektai galioja kelerius metus, nereikės papildomų išlaidų rengiant naujus, - patirtimi dalijosi O.Mackevičius. Architekto padarytas techninis projektas jo administruojamam namui kainavo apie 12,5 tūkst. litų, investicinis - 2,2 tūkst. litų.
Lig šiolei atlikti darbai P.Lukšio 12-ojo namo gyventojams kainavo apie 90 litų už kiekvieno buto kv. metrą. Bendrija 20-čiai metų iš banko paėmė 220 tūkst. litų paskolą. Labiau pasiturintys gyventojai pinigus sumokėjo iš karto, jiems palūkanos nebus skaičiuojamos.
Antrajam darbų etapui gyventojams reikės papildomai mokėti dar maždaug po 140 litų už kv. metrą. Iš viso namo modernizavimas kainuos apie 200-220 litų už kv. metrą.
Rinkos kainomis kvadratinis metras tokiame name kainuoja apie 3 tūkst. litų. Išeitų, kad mes į remontą investuojame mažiau nei 10 proc. buto vertės. Tačiau neabejoju, kad atnaujintame name butų vertė išaugs bent trečdaliu, - argumentavo O.Mackevičius. Jis tiki, kad gerokai sumažėjus šilumos energijos sąnaudoms, investicijos netruks atsipirkti.
Beje, 10 proc. projekto sumos buvo pradinis gyventojų įnašas. Nesukaupus jo, bankas neduoda paskolos, o valstybė neteikia paramos. Kadangi dalis gyventojų iš karto sumokėjo visą renovacijos sumą, kai kurių butų šeimininkai pradinį įnašą galės sumokėti ne iš karto. Už mažas pajamas gaunančius žmones pradinę įmoką sumokėjo valstybė.
Sutelkti gyventojus - pusė darbo
Sunkiausias etapas - suvienyti gyventojus, kad jie pritartų namo atnaujinimui. Man teko paaukoti du mėnesius. 37 butai balsavo už, 5 - prieš, kitų butų savininkų nuomonės net nepavyko sužinoti. Su užsienyje gyvenančiais butų savininkais bendrą kalbą radome dar greičiau nei su vietiniais, - pasakojo P.Lukšio 12-ojo namo bendrijos pirmininkas. Pasak jo, kai kurie gyventojai skeptiškai vertina renovaciją, manydami, kad kažkam tai naudinga, kad bus išplauti pinigai.
Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės tikino, kad jie ilgai nebegyvens ir investuoti į namą jiems neapsimoka. Vadovaujantis įstatymais, užtenka 50 proc. gyventojų sutikimo. Tačiau tokiu atveju bankas žiūri šnairomis, paskolos suteikimo sąlygos būna ne tokios palankios. Bankas gali pareikalauti draudimo, kuris papildomai atsieina 5-7 proc. skolinamos sumos.
O.Mackevičius neabejoja, kad dauguma senųjų daugiabučių niekur nesidės - turės modernėti. Pasak jo, Vilniuje specialistai yra tyrinėję įvairaus senumo daugiabučius namus ir konstatavo, kad statytieji maždaug prieš 25 metus yra pakankamai patvarūs. Tinkamai prižiūrimi, jie stovės dar ne vieną dešimtį metų. Apšiltinus sienas, nebereikės investuoti į namo siūlių remontą, nes jos bus izoliuotos nuo žalingo atmosferos poveikio.
Beje, O.Mackevičiaus įsitikinimu, miesto architektai nepasirengę daugiabučių modernizavimui. Jie esą reikalauja, kad atnaujinamo namo spalva neišsiskirtų iš kitų pastatų. Buvo pilkuma ir liks ta pati spalva. Galėtų mikrorajonams suteikti naujų spalvų, norisi, kad namas atrodytų linksmiau, išsiskirtų iš kitų, - kalbėjo bendrijos pirmininkas.
Pinigus bendrijai uždirba namo stogas
Naujo namo niekas už dyką nepastatys. O atnaujinus, mūsų namas dar tarnaus, man jo tikrai užteks, - šypsojosi Medvėgalio gatvės 31-ojo namo bendrijos pirmininkas Artūras Janulevičius.
Ši bendrija prieš pusantrų metų nusprendė apšiltinti namą. Iki tol gyventojai savo lėšomis buvo suremontavę stogą, užtaisę siūles tarp blokų, daugumoje butų buvo pakeisti langai, įdėtos naujos laiptinių durys.
Nepasakyčiau, kad už šildymą mes mokėjome brangiai, bet žiūrime į ateitį, o šiluma tikrai brangs. Kai valstybė būsto atnaujinimą remia 50 procentų, nepasinaudoti tuo būtų kvaila, - įsitikinęs bendrijos vadovas. Pasak A.Janulevičiaus, namo atnaujinimui nepritarė vos kelių butų savininkai. 1984 metais statytas 54 butų, 9 aukštų namas šiuo metu dengiamas 13 centimetrų storio polistirolo plokštėmis, kurios bus tinkuojamos ir dažomos. Taip pat bus pakeisti laiptinės langai. Taupant pinigus, du iš keturių laiptinės langų bus visai panaikinti, laiptinę apšvies likę du nedideli langai. Šių darbų sąmata siekia 555 tūkst. litų.
Šią šiltą žiemą, kai butai buvo menkai šildomi, ties siūlėmis pradėjo pelyti sienos. Tikimės, kad apšiltinus namą šios problemos neliks. Šiluma pabrangs, o investicijos atsipirks labai greitai, - tikino bendrijos pirmininkas.
Namo apšiltinimas kainuos apie 80 litų už kiekvieno buto kvadratinį metrą. Pavyzdžiui, 50 kv. metrų ploto buto šeimininkai turės sumokėti maždaug 4 tūkst. litų. Šio namo bendrija iš banko dešimčiai metų skolinosi tik 160 tūkst. litų, nes dalis gyventojų reikiamą sumą sumokėjo iš karto.
Tiesa, 22 tūkst. litų reikėjo techniniam ir 3 tūkst. litų - investiciniam projektui. Bet šie pinigai paimti ne iš gyventojų kišenės, todėl reikalai, pasak A.Janulevičiaus, pajudėjo gana sparčiai. Devynių aukštų namas yra išnuomojęs stogą dviem telekomunikacijų bendrovėms, kurios čia yra pastačiusios dvi antenas. Namas kas mėnesį gauna tūkstantį litų nuompinigių, taigi šios lėšos naudojamos rengiant projektus ar atliekant smulkius remonto darbus. Prieš 4 metus susikūrusi bendrija kaupiamojo fondo šiuo metu neturi.
A.Janulevičius įsitikinęs, kad apšiltintame name butų vertė išaugs bent penktadaliu. Jo žiniomis, jau dabar yra norinčiųjų apsigyventi jų name, tačiau kol nebaigti darbai, kai kurie būtų savininkai delsia juos parduoti. Į buto renovaciją jie investuoja apie 5 tūkst. litų, o butą galbūt galės parduoti keliomis dešimtimis tūkstančių litų brangiau.
Tvarkyti fasadą privertė yrančios plytos
Griunvaldo gatvės 4-ojo dvylikos aukštų namo gyventojų bendrijos pirmininkė Elena Markevičienė mano, kad racionaliau būtų pastatyti naują namą nei mėginti atnaujinti 1975 metais statytą seną. Tačiau gyventojų kišenei tai neįkandama. Atnaujinti šį namą prireikė ne dėl siekio taupyti šilumos energiją. Šio namo fasado viršuje veikiamos lietaus ėmė trupėti plytos, skyla siena. Tačiau gauti daugumos iš 60 butų savininkų sutikimą remonto darbams nebuvo lengva. Priklausomai nuo buto dydžio, gyventojams už atnaujinimą teks apytikriai mokėti nuo 6,5 iki 14 tūkst. litų. Šis pastatas bus šiltinamas stiklo vata. Kadangi namas aukštas, jis bus dengiamas lengvomis, tačiau brangiomis aliuminio plokštėmis. Baimintasi, kad sunkesne medžiaga uždengtas fasadas gali neatlaikyti. Pernai skaičiuota, kad renovacija kainuos daugiausiai 900 tūkst. litų. Tačiau dabar paaiškėjo, kad per metus statybų kainos ir medžiagos pabrango apie 35 procentus. Konkursą laimėjęs rangovas pasiūlė atlikti darbus už beveik 1,3 mln. litų, - pasakojo E.Markevičienė. Tikimasi, kad naują drabužį aukštaūgis pastatas įgis per šią vasarą.
Naujausi komentarai