Po valdiška pastoge — vien aimanos

Neįstengiantys turėti savų namų, metų metus murkdosi atgrasiuose bendrabučiuose ir tikisi, kad kada nors valdžia jiems suteiks atskirus butus.

Socialinio būsto Kaune laukia bemaž pustrečio tūkstančio gyventojų, tačiau per metus jį gauna vos 40 laukiančiųjų. Laisvų butų atsiranda tik tada, kai kas nors išsikelia iš valdiško būsto. O tokių – vienetai.

Per metus nuperkama iki 30 butų socialiai remtinoms šeimoms, tam lėšų skiria Vyriausybė. Šiemet Kauną pasiekė 4,5 mln. litų, bet nė vienas butas dar nenupirktas.

Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Nuomos administravimo poskyrio vedėjas Jonas Lukošius teigia, kad norinčių gauti socialinį būstą sąrašas kasmet pasipildo 500–600 naujų kandidatų. Taigi problema, kaip aprūpinti būstu visus norinčius, tik sunkėja. Iš viso mieste po valdiška pastoge gyvena apie 5 000 šeimų arba vienišų asmenų.

Patogumais girtis negali

Viename iš savivaldybei priklausančių namų Strazdo gatvėje su žmona ir mažamete dukra gyvenantis 33 m. Rimantas pasakojo, kad buto laukia apie 15 metų. Neseniai esą buvo atėjusi ir jo eilė, bet kažkodėl jo pavardė sąraše netikėtai atsidūrė ties 300-uoju numeriu.

Bedarbis vyras su šeima spaudžiasi 15 kvadratinių metrų patalpoje. Ši anksčiau vadinta manevriniu butu, dabar pervadinta laikinuoju būstu. Teoriškai jis turėtų būti skiriamas žmonėms, patyrusiems stichines nelaimes.

Viename kambaryje yra ir svetainė, ir tėvų bei vaiko miegamasis. Už drabužių spintos – virtuvės zona. Čia pat atitvertas tualetas. Dušui, jau nekalbant apie vonią, vietos nėra nei ankštame butelyje, nei bendrose namo patalpose. Šiaip ar taip, čia maudytis gyventojai kažin ar skubėtų, nes, kaip sakė Rimantas, šilto vandens jų name nėra.

Ankštame kambaryje buitinė technika ir baldai susprausti tarsi sandėlyje. Siaurame praėjime sunku prasilenkti.

Prie pat durų esanti plautuvė vos ne vos prieinama, nes kelią užtveria skalbyklė, o virš jos – drabužių kabykla. Čia pat virš galvos ir džiūsta skalbiniai. Prie kitos sienos – viryklė, kelios virtuvinės spintelės. Taip gyvenama ne savaitę, ne mėnesį, o šešerius metus.

Vyras teigė, kad brangiausiai reikia mokėti žiemą už šildymą – apie 100 litų per mėnesį. Kiti mokesčiai, įskaitant ir nuomos, nedideli. Rimantas nė negalėjo pasakyti tiksliai, kokia tai suma.

Kaunietį piktina ne tik nenormalios gyvenimo sąlygos, bet ir tai, kad kaimynystėje gyvena nemažai tokių, kurie savavališkai užėmė laisvus kambarius ir nemoka jokių mokesčių.

Elektrą skolinasi

Nelegalių gyventojų galima rasti bemaž kiekviename valdiškame bendrabutyje. Valdžios abejingumu nepatenkinta Želvos gatvės namo gyventoja nė neslepia savavališkai užėmusi kambarį, kai tik išsikraustė jos sesuo.

Moteris laukia valdiško buto, tačiau neturi vilties kada nors jį gauti. Ji įsitikinusi, kad kaip čigonų tautybės atstovę ją savivaldybės pareigūnai ignoruoja.

Tame pačiame savivaldybei priklausančiame bendrabutyje yra laisvų didesnių kambarių. Gyventojos žiniomis, kambariai kažkam paskirti, bet juose niekas negyvena. Moteris spėja, kad tariamieji gyventojai greičiausiai nuomojasi butus, kuriuose gyvenimo sąlygos geresnės.

„Kodėl viename iš laisvų kambarių negalėtų gyventi tokie kaip aš?“ – svarstė moteris. Prieš įsibraudama į jai nepriklausantį kambarį, kaunietė gyveno klajokliškai, apsistodavo tai pas vienus, tai pas kitus žmones.

Savavališkai užimtame maždaug 10 kvadratinių metrų dydžio kambaryje nėra elektros. Moteris susitarė su gretimo kambario gyventojais – nutiesė laidą ir skolinasi elektrą bent televizoriui pažiūrėti. Sumoka kaimynams tiek, kiek šie paprašo. „Mokėčiau mokesčius, bet esu čia nelegaliai, todėl negaunu jokių kvitų“, – tikino moteris, gaunanti bedarbės pašalpą.

Ieškotų išeities iš padėties

Savivaldybės Nuomos administravimo poskyrio vedėjas J.Lukošius neturi duomenų, kiek šiuo metu Kaune yra savavališkai užimtų butų. Tai esanti jam pavaldžios darbuotojos sritis, o pastaroji – atostogauja.

Pasak J. Lukošiaus, vienintelis kelias kovoti su savivaliautojais – bylinėtis. „Teismai atsižvelgia į tai, kad šeimoje yra nepilnamečių vaikų ir atideda iškeldinimą“, – apgailestavo valstybės tarnautojas. Pasak jo, atvažiuoti su policija ir prievarta išprašyti neteisėtus buto šeimininkus negalima.

Dažniausiai nelegalai įsibrauna į laikinuosius būstus, kurių mieste yra daugiau kaip 60. Tokį statusą dažniausiai turi bendrabučio tipo kambariai, retsykiais vieno kambario butai.

Laisvų laikinųjų butų šiuo metu nėra. Pasak J.Lukošiaus, netikslinga laikyti juos tuščius. Jei šiandien įvyktų nelaimė ir šeima liktų be stogo, tada ir būtų ieškoma, kur juos apgyvendinti. Pasak savivaldybės atstovo, atsirastų laisvas kampas kokiame nors bendrabutyje.

Kita vertus, J.Lukošius pripažįsta, kad daugelio žmonių netenkina gyvenimo sąlygos siūlomuose laikinuosiuose butuose, todėl ištikti nelaimės įprastai glaudžiasi pas gimines arba nuomoja butus.

J.Lukošiaus teigimu, per pastaruosius metus nebuvo nė vieno asmens, kuris būtų patyręs nelaimę ir apsigyvenęs laikinajame būste. „Visi nori atskiro buto, visų patogumų, o ne bendrabučio. Sąlygos jiems per prastos, jie patys susiranda kur gyventi“, – aiškino valstybės tarnautojas.

Nuoma gali brangti

Miesto tarybai jau pateiktas naujas projektas dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo. Pasak J.Lukošiaus, nuomos mokestis sudarys vidutiniškai 1,6 lito už kv. metrą. Į jį bus įskaičiuotos ir kaupiamosios lėšos bei administravimo išlaidos.

Iki šiol minimalus nuomos mokestis buvo 1,1 lito, maksimalus – 2,73 lito už kv. metrą valdiško būsto. Patvirtinus naują tvarką, nuomos mokestis bus kitoks. Brangiau mokės gyvenantys geresniuose butuose, pigiau – prastesniuose.

Kaunas iš kitų didžiųjų šalies miestų išsiskiria dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų būklės. 2002 m. pabaigoje 10,6 proc. savivaldybei priklausančių butų buvo avarinės būklės. Tokiuose būstuose gyvenantys kauniečiai sudarė beveik pusę žmonių, tokiomis sąlygomis gyvenusių visoje Lietuvoje. Būstai įprastai remontuojami tik už lėšas, gautas surinkus mokesčius. Kartais skiriama pinigų ir iš savivaldybės biudžeto.

Savivaldybės socialinių būstų fondą sudaro apie 189 tūkst. kv. metrų plotą užimančios patalpos. Manoma, kad rinkos viso turimo fondo rinkos vertė gali siekti 400 mln. litų.