– Gal pirmiausia pradėkime nuo konkretaus pavyzdžio. Išnagrinėta byla, kurioje ginčas kilo dėl to, kad žmonės savo nuosavame kieme įsirengė vaizdo stebėjimo kamerą. Kaip suprantu, kaimynas skundėsi, kad kameroje matėsi dalis jo kiemo ar jam priklausančios žemės. Kas čia buvo padaryta ne taip?
– Kameras įsirengęs asmuo filmavo savo turimą sklypą, tačiau daliai jo sklypo buvo nustatytas servitutas. Vadinasi, ta sklypo dalimi taip pat gali naudotis kitas netoliese gyvenantis žmogus ir visiškai teisėtai tikėtis privatumo. Paaiškėjo, kad kameros matė šiek tiek daugiau nei tik savininko privačią sklypo erdvę. Žmogus, galintis naudotis sklypu servituto teise, kreipėsi į Duomenų apsaugos inspekciją. Inspekcija nustatė keletą aspektų: viena iš pastatytų kamerų galėjo vaizdą transliuoti tiesiogiai, užfiksavusi judesį sklype – apie tai telefono žinute informuoti kameros savininką. Taip pat telefoninėje programėlėje vaizdo įrašai, kuriuos kameros atsiųsdavo užfiksavusios galimus saugumo pažeidimus, buvo saugomi 24 mėnesius.
– Ar tai pavienis atvejis, pavienis ginčas, ar vis dėlto žmonės dėl tokių pažeidimų kreipiasi dažnai?
– Dėl tokių pažeidimų žmonės kreipiasi pakankamai dažnai. Beveik visada tai susiję su reguliavimu, kai yra fiksuojamas privačių asmenų gyvenimas. Tačiau tiek administraciniai teismai, tiek mūsų teismas, tiek kitos valstybės institucijos, kurios iš esmės nustato asmens duomenų apsaugos ribas, kiekvieną atvejį vertina individualiai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Žmogus nori savo kieme įsirengti vaizdo stebėjimo kamerą. Ką jis turėtų žinoti? Ko negali matytis kameros stebėjimo lauke?
– Galiu pakankamai aiškiai apibūdinti, kaip į tai žiūri teismas. Bet kuriuo atveju teismas visada stengiasi išsiaiškinti, kodėl saugumui užtikrinti skirta kamera filmuoja būtent tiek, kiek ji filmuoja, ir ar teisėto tikslo, kurį turi kameros savininkas, nebūtų galima pasiekti būdais, kurie mažiau įsiveržtų į kitų asmenų privačią erdvę ir privatų gyvenimą. Tai, be jokios abejonės, neapima žmonių, kurie tiesiog eina šalia pastato, prie kurio yra pakabintos kameros, tačiau vienareikšmiškai apima žmones, kurie galbūt gyvena šalia arba naudojasi bendru turtu.
– Dabar pakalbėjome konkrečiai apie vaizdo stebėjimo kameras, bet kokių dar nesutarimų ar ginčų tarp kaimynų kyla dėl privatumo? Ar žmogus savo kieme ar savo namuose gali daryti visiškai viską? Tarkime, vasarą išeiti į savo kiemą su apatiniais, kai kitame kieme laksto mažametis vaikas?
– Tikriausiai šioje situacijoje atsakymas yra gana akivaizdus. Tačiau didžiausi su privatumu susiję ginčai vis dėlto kyla tada, kai lieka tam tikra medžiaga. Pavyzdžiui, kai kaimynai vieni kitus filmuoja telefonais ar vaizdo kameromis ir dėl to jaučiasi, kad jų privatumo ribos buvo peržengtos.
Naujausi komentarai