Caro laikų kareivinės pritraukia netradicinio būsto trokštančius naujakurius
Pagyvenęs standartiniame daugiabutyje, į vadinamąją degtukų dėžutę 24 metų kaunietis Mindaugas Vaidelys nenorėtų grįžti niekada. Rinkdamasis pirmąjį savo nuosavą būstą, vadybininku dirbantis vyras dairėsi netradicinių erdvių. Savo svajonių namus atrado Žemųjų Šančių kareivinių mansardoje.
Tikisi, kad mikrorajonas taps prestižinis
Lūšnynų ir aplinkui stūksančių karinių statinių griuvenų naktį nesimato, - guodžia save Mindaugas. Buto šeimininkas viliasi, kad greitai nebeliks ir turgaus panoramos, atsiveriančios pro jo langus. Jis girdėjo kalbų, kad šioje vietoje numatyta statyti kotedžus.
Mindaugas baigia įsikurti antrajame atnaujintame kareivinių pastate, aplinkui tebestūkso kiti griūvantys kariniai objektai.
Namo pastogėje įrengtame Mindaugo bute šimtamečių kareivinių dvasios nė kvapo, nes šis aukštas pastatytas bemaž naujai. Čia niekur nesimato raudonų plytų mūro, 70 centimetrų storio sienų. Lubų aukštis ne toks įspūdingas, kaip žemiau esančiuose butuose, langai - šiuolaikiškų, o ne senovinių formų. Kokios prigimties šis namas - mansardos gyventojui primins tik namo išorė ir laiptinė, kurioje išlikęs senasis mūras.
Mindaugas visada jautė silpnybę palėpėms, todėl rinkosi būstą būtent viršutiniame aukšte. Dabar prisipažįsta, kad turėjo praeiti šiek tiek laiko, kol priprato prie stipriai žemėjančių lubų. Didžioji dalis šviesos patenka pro stoglangius, bute tik du vertikalūs langai, nėra balkono.
Dalinė apdaila pridarė rūpesčių
Jaunas vyras pirko dviejų kambarių butą, kurio plotas - 52 kvadratiniai metrai. Grindų sudėjau 68 kvadratinius metrus. Už tą plotą, kuriame sienos aukštis nesiekia 1,6 metro, mokėti nereikėjo, - palėpės privalumais džiaugėsi buto šeimininkas.
Nepaisant vėluojančių terminų ir kitokių nesklandumų, Mindaugas jaučiasi teisingai investavęs. Preliminarią pirkimo sutartį jis pasirašė dar 2005 metų pabaigoje, tada kaina už kvadratinį metrą dar nesiekė 3 tūkst. litų. Dabar jam tektų mokėti net tūkstančiu litų brangiau už kiekvieną kvadratinį metrą.
Kaip ir daugumoje naujos statybos namų, Mindaugo įsigytas butas buvo su daline apdaila. Jis nenorėtų dar kartą tuo rūpintis.
Apdaila kainavo mažiau nei pusė buto, bet užtat pačiam teko prižiūrėti darbininkus, rūpintis medžiagomis. Atsirado nenumatytų išlaidų, teko imti papildomą paskolą, - atviravo buto šeimininkas.
Jei ateityje tektų vėl pirkti būstą, jis mieliau mokėtų brangiau, bet neįrenginėtų jo pats. Mindaugas jau pasvajoja ir apie nuosavą namą, nes naujasis butas bus per ankštas, kai atsiras šeima, vaikai.
Jaunatviški pokštai interjere
Nepaisant to, kad savo bute Mindaugas neplanuoja gyventi iki žilos senatvės, jis rinkosi ilgaamžiškas - natūralaus ąžuolo grindis. Jomis išklota svetainė ir miegamasis.
Kaip ir daugelyje naujos statybos butų, svetainė ir virtuvė - vienoje erdvėje. Kur prasideda maisto gamybos zona, susigaudyti nesunku. Ąžuolines grindis keičia šachmatų lentos principu išdėliotos salotinės ir juodos spalvos grindų plytelės. Beje, virtuvės ir vonios kambario grindyse įklijuota po neįprastą plytelę: viena - baltas apskritimas juodame fone, kita - juodas apskritimas baltame fone. Įterpti jas į šachmatų lentą sumanė dizainerė, buto šeimininkas džiaugsmingai tam pritarė.
Tokios pat, tik juodai baltos grindų plytelės nusidriekia ir į vonios patalpą. Iš jų suformuota ir nedidelė pakyla, kur subėga vanduo prausiantis duše. Kadangi maudantis labai prisitaško, buto šeimininkas sako neišsiversiąs be dušo kabinos.
Beje, vonios patalpa didesnė už virtuvę. Čia pakankamai vietos skalbyklei, lentynoms galbūt mažiau naudojamiems daiktams. Ateityje dušo vietoje galbūt stovės prašmatni vonia.
Mindaugui taip pat labai patiko dizainerės pasiūlyta idėja virtuvę ir svetainę atskirti nedideliu baru-stalu, kurį galima apeiti ratu. Iš vienos šio stalo pusės bus galima prisėsti valgyti, iš kitos - ką nors pjaustyti, gaminti.
Sienas buto šeimininkas nusprendė nudažyti klasikine balta spalva, tik miegamajame yra kitaip. Jaunas vyras įsiklausė į dizainerės patarimą, kad tapetai miegamąją aplinką padaro jaukesnę.
Butas kol kas turi tik lauko duris, visur kitur - atvira. Mindaugas galvoja, kad vonios kambarį nuo svetainės atskirs matinio stiklo durimis. Taigi, iš svetainės galima bus akies krašteliu stebėti neryškų maudynių vaizdą duše.
Miega ant oro čiužinio
Naujajame savo bute Mindaugas kol kas tik nakvoja, nes dar neįvestos visos reikalingos komunikacijos. Ir baldai dar tik pakeliui. Dabar miegamajame buto šeimininkas karaliauja ant pripučiamo čiužinio, svečius svetainėje gali pasodinti nebent ant pripučiamo fotelio. Kai kurie nuolatiniai daiktai jau yra. Pavyzdžiui, muzikinis centras ir garso kolonėlės jau užėmė garbingą vietą prie pagrindinės svetainės sienos.
Miegamajame stovėsianti drabužių spinta jau užsakyta, ji greičiausiai tarnaus ne vienam, o dviem žmonėms. Rinkdamasis kitus baldus ir dekoracijas Mindaugas stengiasi neskubėti ir mėgaujasi galimybe pasirinkti tai, kas jam būtų mieliausia.
Dar galutinai neapsigyvenęs, buto šeimininkas jau įtaria esant ir tam tikrų trūkumų. Kondicionierius svetainėje ne šiaip sau įtaisytas. Jis spėja, kad gyvenant po stogu vasarą gali būti karšta, juolab, kad visi langai į vieną pusę. Kalbant apie šildymą, butas irgi ne prie ekonomiškųjų - čia įvestas bendras šildymas. Mindaugas džiaugiasi bent tuo, kad kiekvienas butas gali sau reguliuoti šilumą.
Jo žiniomis, žemiau esančiuose butuose, kuriuose ypač aukštos lubos, gyventojams teko montuoti papildomas radiatorių sekcijas.
Problemų būta ir su garso izoliacija vonios patalpoje. Mindaugas susitarė su už sienos gyvenančiais kaimynais ir savo sąnaudomis padarė storesnę pertvarą.
Pirmųjų aukštų gyventojai, kaip pasakoja Mindaugas, kentėjo dėl drėkstančių sienų. Esą namą rekonstravusi bendrovė Baltijos ąžuolas nepasirūpino atkasti pamatų ir juos izoliuoti. Todėl butus įsigiję savininkai, Mindaugo žiniomis, patys sprendė šią problemą.
Kareivinių miestelis plečiasi
A.Juozapavičiaus prospekte šiuo metu įrenginėjami dar 65 butai jau trečiajame kareivinių pastate. Privatūs asmenys prieš kelerius metus už apgriuvusį architektūros paminklą sumokėjo daugiau kaip 2 mln. litų, investicijos sieks dar 7 mln. litų. Šio pastato savininkas Alvydas Grušelionis apgailestauja, kad paveldo sergėtojai reikalauja kareivines atstatyti autentiškai, bet valstybė finansiškai prie to neprisideda.
Kareivinės privalo išsaugoti autentiškos formos langus, raudonų plytų mūrą eksterjere, balkonai - neleistini. Būtent caro laikų autentiką A.Grušelionis įvardija esant didžiausiais būsimų butų privalumais. Erdvioje laiptinėje išliks raudonų plytų sienos bei kareivių batų nudilinti akmens masės laiptai. Kai kuriuose pirmojo aukšto butuose atidengtos skliautuotos raudonų plytų lubos.
Raudonų plytų dekoru galės pasidžiaugti ir kitų aukštų gyventojai - daugelyje butų palikta po lopinėlį atidengto mūro. Gyventojai galės tai panaudoti interjere, o jei kam nepatiks - aptinkuos. Lengviau palikti, nei gramdyti, - paaiškina namo savininkas.
Kapitalinių sienų plotis kareivinėse įspūdingas - 70 centimetrų, taigi palangės - tarsi nedideli staliukai. Tačiau projekte nėra numatytas šių sienų šiltinimas, tai būtų galima padaryti nebent iš vidaus. Šilumą šios sienos mažiau sulaikys, nei, pavyzdžiui, naujos statybos namuose, - pripažino A.Grušelionis. Jo teigimu, į kareivines bus atvestas centrinis miesto šildymas, kiekvieno buto šeimininkas turės galimybę reguliuoti buto temperatūrą.
Pasak namo savininko, maždaug trečdalis butų jau yra rezervuota. Lyginant su naujos statybos namais, kareivinėse butai pigesni. A.Grušelionio tvirtinimu, pigumą lemia Žemųjų Šančių mikrorajonas. Kol kas jis nėra paklausus, tačiau ateityje, verslininko įsitikinimu, ši vieta taps prestižinė, nes yra netoli miesto centro.
Naujausi komentarai