Puikios šiluminės savybės, nedidelė kaina ir ekologija – tokie pagrindiniai namo iš šiaudų pranašumai prieš tradicinę statybą.

Pabėgo iš miesto

"Galime pasidžiaugti, kad šiaudiniai namai statomi. Ir jie sparčiai populiarėja tarp įvairiausių socialinių sluoksnių žmonių – studentų, pensininkų, verslininkų", – pasakojo vienas iš šiaudinės statybos pradininkų Lietuvoje Jonas Kačerauskas.

Viskas prasidėjo 2004 m., kai J.Kačerauskui kilo mintis pačiam pasistatyti tokį namą iš šiaudų. Jauna šeima nebenorėjo gyventi daugiabutyje, tad išsikėlė į gamtos apsuptį.

"Pagal išsilavinimą esu teisininkas, tačiau pagal profesiją – statybininkas. Pirmasis namukas išėjo kreivas šleivas, tačiau statytas savo rankomis. Tai buvo karkasinis namas, be pamatų – tiesiog ant žolės susitempiau akmenis ir ant jų pradėjau statyti", – prisiminė J.Kačerauskas.

Vyras namą statė padedamas draugų, o pagrindinę statybinę medžiagą – šiaudų briketus vežėsi iš Anykščių rajono. Juos vyras gavo už dyką, kainavo tik transportas.

"Šiaudus kišau, kur netingėjau – į sienas, grindis. Namą aptinkavome moliu – norėjosi išlaikyti natūralios statybos principus. Tai turi būti kvėpuojantis namas. Aišku, jis turėjo daugiau trūkumų nei statomi dabar. Šis 160 kv. m namukas man kainavo iki 10 tūkst. litų", – teigė J.Kačerauskas.

Stovi šimtmečius

Po kelerių metų į Joną kreipėsi žmogus, kuris taip pat pageidavo šiaudinio namo. Tada vyras pirmą kartą panaudojo dvigubo karkaso technologiją su šiaudiniu užpildu. Šio namo apdailai buvo pasirinktas ne molis ar kalkės, o medinės lentelės. Taip pamažu J.Kačerausko hobis virto verslu ir pragyvenimo šaltiniu.

"Kalbant apie tinkavimą moliu, teko šiek tiek nusivilti, nes mūsų šalies klimato sąlygos šiai medžiagai yra šiek tiek per žiaurios", – sakė statytojas.

Dar po dvejų metų J.Kačerauskas su kolega Domantu Sūrkiu pastatė ir pirmąjį šaudinį-skydinį namą. 150 kv. m namukas iškilo per kelias dienas – šiaudinius skydus tereikia surinkti, ir namas kyla akyse.

Tik toks statinys atsieina brangiau nei iš briketų.

Šiaudiniam namui, pasak meistro, svarbiausia geri batai ir kepurė, t. y. geras pamatas ir sandarus stogas. Šiaudų dūlėjimo procesas gali trukti ir 200 metų, tad pastatas savo ilgaamžiškumu prilygsta mūriniam.

"Vienas toks namas, statytas JAV dar 1863 m., stovi iki šiol. Dabar technologijos ir priemonės bei medžiagos gerokai tobulesnės, tad galima tikėtis dar didesnio ilgaamžiškumo", – sakė J.Kačerauskas.

Ne vien namai

"Šiaudininkai" stato ne vien namus. Vienas kūrinių, kuriais J.Kačerauskas labai didžiuojasi, – Palangoje, vienoje alinėje, pastatytas ūkinės paskirties statinys.

Autoriui buvo leista laisvai improvizuoti – molio tinko sienose gausu ne tik dekoratyvinių elementų, bet ir kiek netikėtų sprendimų. Vienas tokių – įmūryti tušti stikliniai buteliai, per kuriuos į pastato vidų sklinda dienos šviesa.

Kitas kiek netikėtas meistro kūrinys – šiaudinė pirtis. Ji prišyla itin greitai. Viskas atlikta be jokių įprastinių sandarinimo medžiagų.

Atgal į miestą

"Vėliau mes su Domantu (Sūrkiu – red.) nusprendėme žengti į Vilnių. Čia pastatėme dviejų aukštų šiaudinį-skydinį namą. Jis iš išorės visiškai nesiskiria nuo aplinkinių namų. Uždėtas struktūrinis tinkas, gal kažkiek keistai atrodo užapvalinti kampai. Viduje namas niekuo nesiskiria nuo įprasto statinio", – pasakojo J.Kačerauskas.

Jo teigimu, šaltąjį 2010 m. gruodį abi čia gyvenančios šeimos už tokio namo dujinį šildymą sumokėjo 260 litų.

2011 m. Prienų rajone pastatytas dar vienas šiaudinio namo variantas. Vidinėms jo pertvaroms panaudotas plaušmolis.

Šiam namui taip pat prireikė per 3 tūkst. nedegto molio plytų. Jas statytojai patys gamino ir džiovino saulėje.

"Patirtis parodė, kad tai įdomus procesas, bet labai brangus", – sakė statytojas.

Nebeatsimena skaičiaus

Vienas meniškiausių šiaudinių pastatų – Vilniuje iškilusios "Beepart" kūrybinės meno dirbtuvės. Ant keturių kolonų besiremianti erdvė – sukomponuoti trys jūriniai konteineriai.

"Jie sujungti, viduje kai kur išpjauti. Viskas apdėta šiaudais – namas netinkuotas, nes jis turi tik laikino statinio leidimą. Miesto valdžiai paprašius jį patraukti, statinį bet kada galima greitai perkelti į kitą vietą", – sakė J.Kačerauskas.

Vienas paskutinių statinių – praėjusiais metais pradėtas statyti 12 m skersmens apvalus namas Kernavėje.

Pašnekovo teigimu, pats užsakovas buvo įsijungęs į statybos procesą – formavo vidines pertvaras. Tai dar vienas šiaudinio namo pranašumas, kad pats savininkas gali tapti architektu.

Dauguma šiaudinių namų sienų – nevisiškai lygios, tačiau savo išvaizda gyvos.

Pats J.Kačerauskas šiuo metu gyvena medyje įkeltame "inkile". 18 kv. m šiaudinis namas – visiškai civilizuotas. Čia įrengtas dušas, tualetas.

"Norėjau gyventi aukščiau dangaus. Vieni įsikuria dangoraižiuose, o aš pasirinkau medį. Net nebežinau, kiek tiksliai pastačiau šiaudinių namų. Džiugu, kad "šiaudininkų" judėjimas vyksta", – sakė J.Kačerauskas.

Šiaudinukų pranašumai

Savo charakteristikomis šiaudinukai ne tik nenusileidžia įprastos statybos namams, bet pagal kai kurias kategorijas juos lenkia. Šiaudinės nutinkuotos sienos varža skirtingose valstybėse yra nurodoma nuo 7 iki 9 kv. m×K/W. Tokia siena labai gerai izoliuoja garsą ir atitinka aukščiausius – ypač gero akustinio komforto sąlygų A klasės pastatų išorinėms sienoms keliamus reikalavimus.

Taip pat ji yra sunkiai degi, mat esant atitinkamoms apkrovoms atlaiko pusantros valandos ir ilgesnius tiesioginio veikimo ugnimi bandymus.

Statytojai pabrėžia ir teigiamas šių namų bioenergetines savybes.