Tvarkai daugiabučių gyventojai abejingi
Klaipėdiečius palaikyti švarą aplink būstą vers taisyklės
Amsintys keturkojai, ausis spaudžianti tranki muzika, nesibaigiančių remontų garsų kakofonija – tokia dažno uostamiesčio daugiabučio kasdienybė. Kuo gausesnė bendruomenė įsikūrusi po vienu stogu, tuo mažesnė tikimybė, jog visi kaimynai tarpusavyje sugyvens taikiai.
Todėl specialistai siūlo gelbėjimosi šiaudą – namo vidaus tvarkos taisykles. Bet uostamiestyje tokia praktika vis dar nepopuliari, bent jau taip buvo iki šiol.
Rūpi ir smulkmenos
„Mūsų žmonės dar neįsisąmonina, kad gyvename kitoje santvarkoje, kad nuosavybė yra jų rankose. Jei daugiabučio gyventojai yra turto bendraturčiai, jie turi vienytis ir šeimininkauti drauge. Būtent vidaus tvarkos taisyklės nustato savininkų teises ir pareigas“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarinės kontrolės poskyrio vedėja Nina Gendvilienė.
Pašnekovės teigimu, namo vidaus tvarkos taisyklėmis galima reglamentuoti begalę dalykų – pradedant triukšmu ir baigiant augintinių laikymu.
„Štai užsienyje kai kurie žmonės patvirtina taisykles, kad name negalima laikyti gyvūnų. Arba kad į pastatą neturi teisės įeiti pašalinis žmogus. Organizuoji namuose gimtadienį – privalai gauti kaimynų pritarimą“, – vardijo pavyzdžius specialistė.
Tačiau nepaisant akivaizdžios tokių taisyklių naudos, N.Gendvi-lienės teigimu, jas šiuo metu patvirtinusias uostamiesčio daugiabučių namų savininkų bendrijas galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Į siūlymus reaguoja vangiai
Bendrovės „Debreceno valda“ direktorės Vidos Kistenienės dabartinė tvarka daugiabučiuose nestebina. Pašnekovės teigimu, didžioji dalis gyventojų yra vangūs ir abejingi.
Iš 61 šios bendrovės administruojamo daugiabučio nė vienas neturi vidaus tvarkos taisyklių.
„Labai norėčiau, kad vidaus taisykles turėtų kiekvienas daugiabutis. Bet joms patvirtinti būtinas 51 proc. namo gyventojų sutikimas. Didžiausia problema, kad patys žmonės nesuinteresuoti, jog būtų tvarka, jiems niekas neįdomu. Paprastai į susirinkimą ateina mažuma. Jeigu name yra 60 butų, geriausiu atveju sulaukiame gyventojų iš septynių–dešimties. Kaip tokiu atveju priimti tas taisykles?“ – retoriškai klausė V.Kistenienė.
Namų administratoriams aktualiausios švaros ir triukšmo problemos. „Taisyklėse būtų galima nustatyti, kad patys gyventojai privalo valyti laiptines, kad jiems nebus primesta paslauga, už kurią reikia mokėti. Ir, žinoma, būtų nustatyta, kokia tvarka tos laiptinės būtų valomos“, – komentavo bendrovės „Debreceno valda“ vadovė.
Ilgai ieškojo pavyzdžių
Siekiantys įsivesti namo vidaus tvarkos taisykles kol kas turėtų palaukti pavyzdžio, kuriuo galėtų remtis.
N.Gendvilienė sakė, jog šiuo metu uostamiesčio savivaldybės specialistai rengia pavyzdines taisykles, kurias turės patvirtinti miesto taryba.
„Jeigu gyventojai norės, galės jas papildyti, jei kurie punktai netiks – galės tobulinti. Neįmanoma aprėpti visko, kas būtų aktualu kiekvienam namui“, – sakė valdininkė.
Daugiabučių namų savininkų bendrija „Žydintis kiemas“ vidaus tvarkos taisykles patvirtino jau antrąkart.
Bendrijos pirmininkė Audronė Rimkienė juokavo, kad sulaukė ne vieno prašymo pasidalyti jų pačių parengtu projektu.
„Tai išties didelis darbas, informacijos teko ieškotis internete, dirbo keturi žmonės. Rengėme susirinkimus, daug ką aptarinėjome. Žinoma, buvome padarę ir klaidų“, – pasakojo pašnekovė. Bemaž septynių lapų dokumentą bendrija derino ir su teisininkais.
Bausmės – griežtos
A.Rimkienės teigimu, vidaus tvarkos taisyklėmis siekta aprėpti kuo daugiau bendrabūvio situacijų.
„Yra tokių dalykų, kuriuos privaloma reguliuoti – pavyzdžiui, patalpų, kiemų tvarkymas, – įsitikinusi bendrijos pirmininkė. – Kai yra taisyklės, lengviau išvengti konfliktų tarp kaimynų.“
Bendrijos pirmininkė prisipažino, kad kurti namo vidaus tvarkos taisykles pastūmėjo vieno buto gyventojai, kurie esą keldavę ir triukšmo, ir problemų dėl tvarkos.
Pasak I.Gendvilienės, kol kas neaišku, kokia atsakomybė grėstų už tokių taisyklių nepaisymą.
Savivaldybės atstovai vis dar nesulaukė tikslaus Teisingumo ministerijos atsakymo, ar šiuo atveju galima vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 158 straipsniu. Šis numato, kad už gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų naudojimo taisyklių pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 100 iki 1000 litų. O nusižengus pakartotinai, galima bausti nuo 500 iki 2000 litų bauda.
Patiria mažiau rūpesčių
Kiek kitaip į namo vidaus tvarką žiūri naujų daugiabučių statytojai. Vieni sukuria taisykles, pagal kurias gyventojai elgtųsi kultūringai, kiti mano, kad taisyklėmis nieko neišspręsi.
„Spaudoje skaičiau apie Londono ir Paryžiaus daugiabučių vidaus taisykles. Pagalvojau, kaip lietuviai reaguotų į reikalavimus nesikviesti draugų, nelaikyti gyvūnų. Manau, kad taisyklės nedaug duotų, vargu ar jų būtų griežtai laikomasi“, – pasakojo daugiabučius uostamiestyje statančios Šiaulių bendrovės „Arkada“ komercijos direktorius Gintaras Adomavičius.
Jis teigė, kad bendrovė, pastačiusi pastatą, vėliau pati jį prižiūri, nesudaro gyventojams jokių taisyklių.
„Mes patys samdome švaros įmones, kurios valo laiptines, prižiūri aplinką aplink daugiabutį. Kita vertus, jeigu nutinka koks elektros ar kitų tinklų gedimas, niekas kitas geriau nežinos, kaip viskas padaryta nei statytojas. Be to, po kokių nors įvykių skubama ieškoti statytojų, aiškintis, kodėl galėjo įvykti avarija. Tad patiriame mažiau rūpesčių patys viską prižiūrėdami. Suprantama, prižiūrėti pastatą nėra lengva, finansiškai tai irgi neapsimoka. Bet svarbesnis yra moralinis pasitenkinimas, kad mūsų statytas namas ilgiau išlieka gražus ir tvarkingas“, – kalbėjo bendrovės „Arkada“ atstovas G.Adomavičius.
Naujausi komentarai