Ką mėgsta?
Kaip informuojama bendrovės „Dezinfa“ pranešime žiniasklaidai, pasaulyje skaičiuojama apie 1,5 tūkst. medienos kenkėjų rūšių. Gamtoje jie naudingi, nes perdirba nereikalingą medieną, tačiau mediniuose pastatuose, balduose, skulptūrose, brangių meno kūrinių rėmeliuose ir kt. jie tampa rimta problema.
Lietuvoje medieną dažniausiai apninka naminis ūsuotis, dar vadinamas paprastuoju trobininku, kurio lervos gali pažeisti sienojus, rąstus, medines perdangas, duris, grindis ir langų rėmus.
„Šias konstrukcijas mėgsta ir kitas ūsuočių šeimos vabzdys – violetinis žievėplėšis. Smulkesnius dirbinius ir konstrukcijų elementus: baldus, medines palanges, grindjuostes ir kitas konstrukcijas naikina naminis, kiek rečiau baldinis, skaptukas, palikdamas vos kelių milimetrų skersmens apvalias skylutes“, – atkreipia dėmesį „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas.
Kaip atpažinti?
Kuo anksčiau pastebima, kad mediena užkrėsta, tuo lengviau su kenkėjais kovoti ir tuo, tikėtina, mažesnė žala. Bėda ta, kad medienos kenkėjai – tikri slapukai, jų lervos dirba medienos viduje, akis sunkiai pastebi, tačiau ausis gali išduoti pirmuosius požymius.
„Įdomu tai, kad vienas iš skaptukų šeimos vabzdžių anglų kalba vadinamas itin niūriai – mirties laikrodžio vabalu. Tokį vardą jis gavo dėl savo elgesio, nes naktimis, grauždamas medieną ar ieškodamas poros, vabalas ritmingai daužo galvą į išgraužto urvelio sieneles. Senovėje žmonės, budėdami naktimis prie ligonių, tylioje patalpoje girdėdavo tą tiksėjimą ir tikėjo, esą tai mirties laikrodis skaičiuoja paskutines gyvenimo minutes. Iš tikrųjų tai tiesiog medieną graužiantis vabalas, pamažu ardantis namo konstrukcijas“, – pasakoja biologas.
Graužimo garsai, skylutės namo sijose, balduose ir kituose mediniuose daiktuose, smulkios dulkės, byrančios iš baldų, sijų ar sienų ir besikaupiančios ant palangių, grindų, gyvi ar negyvi vabalai netoli pažeistos medienos – tai požymiai, išduodantys, kad medienoje apsigyveno medgraužiai, tvirtas konstrukcijas graužiantys į dulkes.
Jeigu medinis pastatas užkrėstas medgraužiais, labai dažnai jame galima pastebėti ir specifinių vabzdžių, ropinėjančių ant medinių sienų, – plonų, pilvelio gale dažnai turinčių nestorą išaugą. Tai medgraužių parazitai ir jie neginčijamai parodo, kad mediniame pastate yra medienos kenkėjų užkratas. Žinoma, šiuos vabzdžius atpažinti reikia specifinių žinių.
Kaip atkeliauja?
Kasdienė kenkėjų kontrolės ekspertų praktika rodo, kad medienos kenkėjai gali patekti įvairiausiais būdais, o į pirmuosius ženklus verta reaguoti nedelsiant.
L. Grigaliūnas teigia, kad daugiausia nerimo kelia kreipimaisi dėl medinių namų – tokių užklausų kenkėjų kontrolės ekspertai sulaukia dažniausiai, t. y., kai gyventojai rąstiniame ar karkasiniame name ima girdėti graužimo garsus. Būtent šie atvejai potencialiai pavojingiausi, nes pažeidžiamos paties pastato konstrukcijos. Namas gal ir nesugrius, bet žala gali būti didelė.
Klaidinga manyti, kad medgraužiai – tik šimtamečių sodybų problema. Vabalams nesvarbu, nei kada namas pastatytas, nei koks modernus jo dizainas. Neapsaugota mediena jiems vienodai patraukli – naujas karkasinis namas vabalams toks pat skanus kaip ir senovinė rąstinė pirtelė.
Biologas prisimena atvejį, kai kenkėjai atkeliavo iš gamtoje surinktos medienos, šventėje naudotos kaip dekoracija. Žmonės pajūryje prisirinko medžių šakų, jas parsinešė į namus, papuošė, o netrukus iš dekoracijų ėmė lįsti medienos kenkėjai.
Medienos kenkėjai – tikri slapukai, jų lervos dirba medienos viduje, akis sunkiai pastebi, tačiau ausis gali išduoti pirmuosius požymius.
Kaip kovoti?
Ar randami gyvi vabzdžiai, ar girdimi specifiniai garsai – patiems nustatyti problemos mastą ir tinkamą sprendimą sunku. Kurie kenkėjai apsigyveno, koks užkrėstumo lygis, gali atpažinti specialistai pagal skylučių formą, dydį ir kitus požymius.
„Įtariant užkrėtimą, dažniausiai mediena purškiama skystais insekticidais, kurie padengia paviršių ir įsiskverbia į gylį – taip žūsta paviršiuje ir netoliese esančios lervos ir suaugę medgraužiai. Turint medinį pastatą ir gyvenant netoli miško, chemiją reikia naudoti periodiškai. Po apipurškimo insekticidais, praėjus reikiamam laikui, medinius paviršius galima tepti kitomis medieną apsaugančiomis priemonėmis arba lakuoti“, – pataria ekspertas.
Kaip apsisaugoti?
Geriausia apsauga – neleisti kenkėjams įsikurti. Prieš naudojimą labai svarbu medieną apdoroti specialiais preparatais, nulakuoti. Taip ji tampa nepatraukli kenkėjams ir ilgiau išlaiko kokybę. Neapsaugojus medienos, tikimybė joje veistis medgraužiams išauga kelis kartus.
Labai svarbu prieš parsinešant į namus atidžiai apžiūrėti gamtoje surinktą medieną – šakas, kelmus, dekoracijas. Rekomenduojama reguliariai tikrinti medines konstrukcijas, ypač pavasarį, vasarą, kai prasideda aktyvusis kenkėjų sezonas.
Laiku pastebėta ir profesionaliai sprendžiama problema taupo laiką, finansus, padeda išsaugoti medinius daiktus ir konstrukcijas.
Naujausi komentarai