Atsisakyti administruojančios bendrovės ir steigti bendriją kol kas ryžtasi nedaugelis
Valdžios institucijos finansinėmis privilegijomis ir viliojančiais pažadais skatina daugiabučių namų gyventojus steigti savininkų bendrijas ir patiems rūpintis savo namo priežiūra. Bendrijų neįsteigusius daugiabučius prižiūri paskirtos bendrovės, vadinamieji administratoriai. Neretai teigiama, kad ši namo priežiūros forma gyventojams kainuoja brangiau, paslaugos ne itin kokybiškos, nepaisoma pačių gyventojų norų. Tuo metu priklausymas bendrijai piešiamas rožinėmis spalvomis. Vis dėlto gyventojai neskuba burtis į bendrijas tik penktadalis šalies daugiabučių namų gyventojų ryžosi perimti į savo rankas namo valdymą.
Įstatymai pernelyg reiklūs
Maždaug 66 proc. Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose pastatuose, statytuose iki 1990 metų. Deramai neprižiūrimi būstai aptriušo, iki 1996-ųjų būsto atnaujinimo ir priežiūros gerinimo projektai beveik nebuvo įgyvendinami. Tada sukurta namo savivaldos forma bendrija. Kaip savarankiškas, pelno nesiekiantis juridinis asmuo, ji turi galimybę imti paskolas, skelbti konkursus, pagal savo poreikius tvarkyti namo teritoriją, remontuoti namą ir tam gauti valstybės paramą.
Akivaizdu, kad veikianti bendrijų kūrimo sistema anaiptol nėra tobula. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius pripažįsta, kad geriausius namo eksploatavimo sprendimus galima priimti tik organizuotai, daugumos gyventojų sutarimu. Tačiau dabar galiojanti bendrijų steigimo teisinė bazė yra pernelyg paini, ne visiems bendriją steigiantiems gyventojams pavyksta tai padaryti. Pavyzdžiui, reikalaujama visiems gyventojams susirinkti. Vien tai padaryti būna sunku, jau nekalbant apie bendrų sprendimų priėmimą.
Dauguma Lietuvoje veikiančių bendrijų vargu yra įsteigtos griežtai laikantis įstatymo raidės. Stengiamasi vienaip ar kitaip gudrauti, ir tai labai didelė kliūtis gyventojams, mėginantiems elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, komentavo R.Šimašius.
Priimti bendrus sprendimus gyventojams trukdo ir socialinės paramos politika. Daliai žmonių, dažniausiai garbaus amžiaus, valstybė kompensuoja šildymo išlaidas, todėl šie gyventojai nėra suinteresuoti steigti bendriją, imti paskolas namui modernizuoti. R.Šimašiaus nuomone, jei socialinė parama būtų teikiama ne kompensacijomis, o pinigais, socialiai remtini asmenys galėtų spręsti, kaip juos išleisti: grąžinti paskolą ar mokėti didesnius mokesčius už šildymą.
Mato nemažai trūkumų
Laisvosios rinkos instituto prezidentas atkreipė dėmesį, kad bendrija gali turėti trūkumų. Ne visada bendrijos nariams mokestis už namo priežiūrą yra mažesnis nei savivaldybės paskirtos bendrovės administruojamo namo gyventojams. Bendrija turi išlaikyti pirmininką, buhalterį, šilumos tinklų prižiūrėtoją. Be to, priklausyti bendrijai gyventojams papildomas rūpestis. Savininkai turi periodiškai susirinkti ir domėtis bendrais namo reikalais.
Dar viena bendrijos blogybė yra ta, kad namo valdymą perimantys žmonės dažniausiai nėra geri administratoriai, todėl ne visada gali priimti geriausius sprendimus.
R.Šimašiaus nuomone, bendrijos galėtų būti įvairesnių formų ir steigiamos laisviau galėtų neturėti pirmininko, buhalterio, o samdyti namo priežiūros paslaugas teikiančias įmones. Po kurio laiko gyventojai galėtų susirinkti, aptarti pagrindines problemas, tada spręsti: ar toliau samdyti tą pačią įmonę, ar ieškoti kito administratoriaus.
Kaune pensininkų veto
Kaune daugiabučių namų savininkų bendrijas yra įsteigę apie 1330 namų, tai sudaro apie 23,6 proc. visų daugiabučių. Tiesa, bendrijų yra perpus mažiau, nes kai kurios iš jų jungia po kelis namus.
Gričiupio seniūnija gali pasigirti gana nemažu bendrijų skaičiumi jas yra įsteigę maždaug trečdalis seniūnijos daugiabučių. Seniūnas Ričardas Rusteika teigė, kad steigiant bendriją bene sunkiausia rasti gerą pirmininką, kuris būtų sąžiningas ir už menką atlygį noriai rūpintųsi namo reikalais. Jei pirmininkas rūpinasi tik vienu namu, alga nebus didelė. Kai kurie pirmininkai apskritai negauna jokio piniginio atlygio.
Kita dažnai pasitaikanti kliūtis steigti bendriją gyventojų pasyvumas.
Pasiūlius steigti bendriją beveik visada pasigirsta atsakymas: mūsų name gyvena vien pensininkai, niekas nenorės būti bendrijos nariais. Tačiau jie nežino, kad įsteigus bendriją mokesčiai gali sumažėti, o namo priežiūros kokybė pagerėti, pasakojo seniūnas.
R.Rusteikia tvirtino, kad bene lengviausia bendrijas įsteigti buvusiuose kooperatiniuose namuose. Šiuose namuose jau sovietmečiu veikė savotiškos savivaldos. Šie gyventojai žino, kad reikia rūpintis ne tik savo butu, bet ir bendrais namo reikalais.
Seniūnas pripažino, kad bendrijai nėra lengva vykdyti namo priežiūros reikalavimus, tvarkyti dokumentus. Kiekvienas namas turi turėti savo pasą, du kartus per metus būti apžiūrimas specialistų.
Bendrijų steigimo klausimais gyventojus nemokamai konsultuoja seniūnijos, taip pat Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra prie Aplinkos ministerijos.
Steigti daugiabučių namų savininkų bendriją verta, nes:
- daugiau galimybių imtis pastato remonto ir rekonstrukcijos darbų, paprasčiau priimti sprendimus ir finansuoti atliekamus darbus
- bendrijos, kaip juridiniai asmenys, gali gauti valstybės ir savivaldybės teikiamą finansinę paramą daugiabučiams namams atnaujinti ir modernizuoti
- įsteigus bendriją paprasčiau išnuomoti namo bendrojo naudojimo patalpas ir gauti papildomų pajamų
- daugiau galimybių prižiūrėti namo aplinką arba pastatui priskirtą sklypą praplėsti automobiliams skirtą plotą, įrengti vaikų žaidimo aikštelę
- namo gyventojai turi galimybę pasidaryti detalųjį planą, išsinuomoti žemę aplink namą ir būti tikri, kas niekas jos neužstatys
- namo gyventojai kaupia lėšas savo namui remontuoti ar modernizuoti atskiroje sąskaitoje. Lėšų naudojimas tampa daug skaidresnis
- namas prižiūrimas ne taip, kaip nori administratorius, o kaip pageidauja gyventojai.
Bendrijos valdymo formos trūkumai:
- Bendrijos pirmininku gali tapti tik bendrijos narys. Šioms pareigoms gerai atlikti reikia tam tikrų žinių, laiko. Ne kiekviename name atsiranda žmogus, turintis gebėjimų tinkamai eiti bendrijos pirmininko pareigas
- Kai namo administravimo funkcijas perima bendrijos nariai, jie turi išrinkti atsakingus asmenis bendrijos pirmininką, buhalterį. Už darbą turi būti atlyginama, valstybei mokami mokesčiai, tačiau butų savininkai dažnai nenori mokėti papildomų mokesčių
- Bendrijų susirinkimuose butų savininkai būna gana pasyvūs priimant sprendimus, svarstant klausimus dėl būsto ir namo aplinkos priežiūros. Tai ypač jaučiama didžiuosiuose miestuose, kur yra daug nuomojamų butų, stinga bendruomenės jausmo
- Bendriją užgula našta, jei dalis gyventojų atsisako mokėti už aplinkos tvarkymą, namo kaupiamųjų lėšų fondui, kokiam nors remontui. Norint priversti šiuos žmones sumokėti privalomus mokesčius, telieka pasitelkti teisines priemones
- Gyventojai turi rasti laiko rūpintis namo reikalais, dalyvauti susirinkimuose ir balsuoti priimant sprendimus
- Esama rizikos, kad išrinktas pirmininkas nėra nesąžiningas, linkęs rūpintis asmeniniais, o ne namo poreikiais.
Naujausi komentarai