Pusiausvyrą išlaikiusi „Art Riga Fair“

Pusiausvyra

Mugė nėra meno paroda. Tai – komercinis renginys. Todėl prieš vykstant į ją viduje kirbėjo klausimas, ar „Art Riga Fair“ išlaikys pusiausvyrą tarp komercinių interesų ir profesionaliojo meno pristatymo? Nors mugėje buvo justi skirtis tarp į masinį skonį orientuotų kūrinių ir konceptualesnės, profesionalesnės meninės raiškos, ji nebuvo ryški. Prie to reikšmingai prisidėjo apgalvotas mugės ekspozicijos formavimas ir racionalus ekspozicinių erdvių dalyviams paskirstymas.

Vis dėlto mugės lankytojų interesai išsiskyrė gana aiškiai: vieną grupę sudarė tie, kurie buvo orientuoti į tradiciškesnės raiškos kūrinius, o kitą – besidomintys įvairiomis meno formomis, meniniais eksperimentais. Mugėje buvo pristatyta privati Pavelo Krutikovo meno kūrinių kolekcija, kuri, subjektyvia nuomone, galėjo atkreipti abiejų grupių dėmesį. Kolekcijos paprastai renkamos atsižvelgiant į darbų retumą ir išskirtinumą, meninę vertę, sukūrimo laikotarpį, temą ar pan., o ši privati kolekcija formuojama pasirenkant kūrinius, kuriuose vyrauja mėlyna spalva.

Impulsyviai ar apgalvotai?

Vis dėlto nei kolekcijos kūriniai, nei didžioji dalis mugėje savo darbus pristačiusių menininkų renginio metu nesulaukė reikšmingos finansinės grąžos. Išsiskyrė tik pavieniai sėkmingesni atvejai, kurių pavadinti bendra mugės pardavimų tendencija nebūtų galima.

Galbūt potencialus pirkėjas yra linkęs apgalvoti savo investicijas ir nepasiduoti pirmam impulsui pirkti. Mugės metu vis apsikeisdavome mintimis su menininku Allan‘u McNally, eksponavusiu profesionalias akvareles, kuriose perteikti jo gimtosios Škotijos peizažai ir Rygos gamtovaizdžiai, ir jis pritarė nuomonei, kad latvių pirkėjai nėra impulsyvūs, kitaip nei meno kolekcionieriai amerikiečiai, su kuriais dailininkas bendradarbiauja. Pastarieji renginyje ar parodoje pamatytą kūrinį nori įsigyti tuojau pat. Beje, mugėje sutikta tautietė pasidalijo įspūdžiu, kad lietuvių pirkėjai tampa panašesni į amerikiečius, nes nėra linkę daug galvoti, jei atranda jiems patinkantį meno kūrinį, kad jų nusižiūrėtas darbas nebūtų nušvilptas iš panosės greitesnio pirkėjo.

Nors „Art Riga Fair“ menininkams komerciškai galėjo būti dosnesnė, pozityviai vertinčiau aktyvų mugės lankomumą visą jos laikotarpį. Meną Latvijos visuomenė suvokia kaip kultūrinio dalyvavimo ir laisvalaikio formą, todėl mugėje buvo galima sutikti ir moksleivių, studentų, ir šeimų su mažyliais, ir senjorų.

Ryšiai

Taip pat maloniai nustebino kultūriniai ryšiai, kuriuos atskleidė pokalbiai su lankytojais iš Rygos ir aplinkinių miestų: jauna mama, mugėje lankiusis su vos kelių mėnesių kūdikiu, pasakojo šiemet pirmą kartą nuvykusi į Žagarę, o kai kurie žiūrovai sakė jaučiantys ypatingą ryšį su Birštonu. Galbūt dėl to nemažai pozityvaus dėmesio iš brolių latvių sulaukė Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijos ekspozicija. Jie įvertino estetinį jos vientisumą.

Šiemet galerijai atstovavo dvi lektorės, profesionalios kūrėjos – grafikė Sigutė Bronickienė ir keramikė Birutė Šležienė, spėjančios ne tik su jaunąja menininkų karta pasidalyti savo patirtimi paskaitose, pasirūpinti Menų akademijos metodiniu piešinių ir tapybos darbų fondu bei jo sklaida, bet ir produktyviai kurti. S. Bronickienė, kurios darbai eksponuoti JAV, Australijoje, tolimojoje Japonijoje ir, žinoma, Europoje, neseniai apdovanota 41-osios tarptautinės konkursinės parodos, kuri papildė ekslibriso draugijų federacijos FISAE kongreso programą, vykusios Varnos mieste, Bulgarijoje, garbės diplomu, žavėjo didelio formato grafikos meno darbais ant rankų darbo popieriaus ir odos.

B. Šležienė mugės lankytojų dėmesį patraukė kūriniais, kuriuose fotografijos, pasitelkus skaitmenines vaizdo apdorojimo programas, papildomos gotikinės estetikos bruožais, suteikiančiais kūriniams daugiasluoksniškumo ir skatinančias individualias žiūrovų interpretacijas. Be „Pelėdų kalno“ galerijos atstovių, „Art Riga Fair“ savo kūrybą pristatė ir kitos Lietuvos menininkės bei galerijos. Eglė Kurlianskaitė, vadovaujanti savo galerijai, įsikūrusiai prekybos centre „Panorama“ Vilniuje, mugėje eksponavo kūrinius, išsiskiriančius savita spalvine raiška, abstrahuotu gamtinių motyvų perteikimu ir ekspresyvia menine kalba. Kitokią kūrybinę strategiją reprezentavo tapytoja Saulė Želnytė, pasirinkusi minimalistinę raišką ir ypatingą dėmesį skyrusi spalvų santykiams, jų emociniam poveikiui. Menininkė Jūratė Labanauskienė mugės ekspoziciją papildė asambliažais, kuriuose savitai interpretavo portreto žanrą. O „Gulbės galerija“ pristatė vieno iš Lietuvos fotografijos klasikų Rimanto Dichavičiaus kūrybą ir Arinos Borunovos juvelyrikos darbus.

Pirmas kartas

Mugės metu buvo surengti keli turai, kurių metu jos vadovė ir kuratorė Galina Maksimova lankytojus supažindino su dalyvaujančiais menininkais, jų kūrybos kontekstais ir meninės raiškos įvairove. Šių turų metu kuratorė atskleidė, kad didžioji dalis dailininkų mugėje eksponuojamus darbus kūrė būtent jai, todėl jie viešai pristatyti pirmą kartą.

Menininkas Juris Dimiters’as, puikiai žinomas plačiajame meno lauke kaip dailininkas, scenografas, plakatų kūrėjas, išsiskyrė siurrealizmui būdingu netikėtumu ir savo kūriniuose vaizduojamais realistiškais objektais. Dizaineris Aleksejs Vagners dėmesį traukė ne tik ekspozicijoje pristatytomis ažūriškomis skulptūromis, bet ir jų eskizais, leidžiančiais pažvelgti į kūrybinį procesą. Keramikės Asios Vakhmistrovos darbai sudomino subtilia konceptualia prieiga.

Išraiškinga buvo jaunosios kartos tapytojos Ievos Zineres, atstovavusios galerijai „Stella“, kūryba. Tapytojas Vladimiras Pavlovas, kurio darbai saugomi privačiose kolekcijose JAV, Švedijoje, Vokietijoje, sužavėjo optinio meno estetikai artima vizualine raiška. Estų menininkė Inna Tyurikova savo kūryboje sujungė skirtingus meninius stilius, aktualizuodama praeities ir dabarties santykį. Tokį kūrybinį metodą galima sieti ir su jos profesine patirtimi – menininkė yra ne tik tapytoja, bet ir restauratorė. Latvijos šiuolaikinio meno kūrėjos Diānos Janušones didelio formato kūriniuose reflektuotos vienatvės, socialinės atskirties ir praradimo temos. Jauno skulptoriaus Roberts Bāliņš kūriniai išsiskyrė abstrakčiomis formomis, perteikiančiomis jausmus, ir ryškiomis spalvomis, suteikiančiomis jo ekspozicijai žaismingumo. Poparto estetikai artimi tapytojos Kristīnes Priedītes paveikslai traukė dėmesį apgalvotomis kompozicijomis ir preciziška atlikimo technika.

Neprovokacija

Apsilankius „Art Riga Fair“ sunku išvengti jos palyginimo su spalio 1–4 d. Vilniuje vykusia tarptautine šiuolaikinio meno muge „ArtVilnius’26“. Savo mastu Rygoje organizuojamas renginys yra kuklesnis, todėl skyrėsi ir jo ekspozicijos apimtis, ir dalyvių skaičius. Kaip pastebėjo viena iš „Art Riga Fair“ lankytojų, šios mugės dalyvių meninė raiška pasižymėjo santūrumu ir subtilumu – kūriniuose buvo mažiau sąmoningos provokacijos, bet daugiau estetinės refleksijos. „Art Riga Fair“ formuoja savitą meno mugės modelį, kuriame komercinis aspektas derinamas su siekiu pristatyti prieinamą, įvairiai auditorijai atvirą ir pozityvų meną.

„Art Riga Fair“ formuoja savitą meno mugės modelį, kuriame komercinis aspektas derinamas su siekiu pristatyti prieinamą, įvairiai auditorijai atvirą ir pozityvų meną.